Inžinerinės geologijos praktikos ataskaita

Projektuojant ir statant įvairius objektus, įvertinant teritorijos pastovumą ir inžinerines geologines sąlygas, prognozuojant geologinių procesų ir reiškinių pavojingumą, visada būtini duomenys, kurie apibūdintų gruntų, sudarančių statinių pagrindus, fizines - mechanines savybes. Tokia informacija gaunama atlikus statinio pagrindo inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tyrimuose yra naudojamos įvairios darbų rūšys: gręžimas, lauko metodai, laboratoriniai gruntų tyrimai, hidrogeologiniai ir geofiziniai tyrimai ir kiti. Informaciją apie gruntų savybes gaunama atliekant laboratorinius tyrimus. Gręžimo metu paimti grunto pavyzdžiai tiriami specializuotose inžinerinės geologijos laboratorijose, tačiau laboratorijose paprastai tiriami maži grunto bandiniai, kai ne visada galima garantuoti paimtų bandinių kokybę, laboratorijoje neįmanoma ištirti didelių grunto masyvų.

Lauko tyrimo metodai labai dažnai yra vieninteliai tinkami nustatyti įvairių gruntų savybes. Deja, lauko tyrimo metodai, lyginant su laboratoriniais, turi tam tikrų trūkumų. Pirma, gruntų lauko tyrimai atliekami tik tam tikru fiksuotu laiko momentu, kas neleidžia pakankamai įvertinti įvairių reiškinių, susijusių su gamtinės aplinkos pasikeitimais, kuriuos sukelia šalia statomi pastatai ir kiti inžineriniai objektai. Antra, gana didelė kai kurių lauko darbų kainą ir laiko sąnaudos, lyginant su laboratoriniais tyrimais. Daugeliu atveju dėl to neįmanoma atlikti didelio skaičiaus lauko bandymų, kai norima gauti pakankamą kiekį duomenų, reikalingų statistiniam gruntų fizinių mechaninių rodiklių apdorojimui. Trečia, nevienareikšmė gautų rezultatų interpretacija.

Per Inžinerinės geologijos praktikos laikotarpį mes atlikome šiuos lauko tyrimo bandymus:

Rankinis gręžimas;Statinis zondavimas;Mechaninis gręžimas;Dinaminis zondavimas;Štampas.