Baigiamosios praktikos ataskaita: topografinio plano sudarymas

Po 1990 metų, atkūrus Nepriklausomybę, keitėsi žemės nuosavybės formos, todėl matininkams vėl atsirado daugybė darbo. Tačiau beveik du dešimtmečius trunkanti žemės reforma Lietuvoje dar nėra baigta.

Pirmiausia buvo tvarkomas geodezinis pagrindas, nuo kurio buvo atliekami visi matavimo darbai. Nuo 1996 metų Lietuvoje įvesta nauja koordinačių sistema – LKS 94. Lietuvos geodezinis tinklas įjungtas į bendrą Baltijos šalių geodezinį tinklą. Visi geodeziniai punktai yra saugomi valstybės, už jų sunaikinimą numatytos administracinės bausmės.

Šių dienų matininko funkcijos, pareigos ir atsakomybė aprašyti 2000 m. išleistame Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Šiuo įstatymu matininkui priskirta jam būdinga veikla, atitinkanti Vakarų Europos valstybių matininko veiklos sampratą ir Tarptautinės matininkų federacijos šios profesijos apibrėžimą.

Matininkams įstatymu pavesta formuoti Nekilnojamojo turto objektus. Matininkas turi būti nepriklausomas ir vadovautis tik įstatymais bei kitais norminiais dokumentais, reglamentuojančiais nekilnojamojo turto objektų formavimą ir su tuo susijusią veiklą.

Įstatyme numatyta ir matininkų atsakomybė atliekant darbus. Jei nekilnojamojo turto objekto formavimo metu savininkas patiria žalos dėl matininkų kaltės, žala turi būti atlyginta.

Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai atliekami koordinuojant žemės sklypo posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus, inžinerinius tinklus. Turint šią informaciją yra sudaromas geodezinis planas, kuriame yra tikslus sklypo plotas, nustatyti servitutai, pažymimi objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, bei kiti apribojimai. Pagal tai rengiama kadastrinių matavimų byla, kurioje apskaičiuojama sklypo vertė, paruošiama naudmenų eksplikacija, surašomas ribų paženklinimo aktas.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai atliekami savininko prašymu suderinant darbų atlikimo terminą, laiką ir kainą.

Geodeziniams matavimams atlikti reikia pateikti šiuos dokumentus:

Sklypo teisinę registraciją (registro pažymėjimą, pirkimo-pradavimo sutartį), preliminarų (arba detalųjį) žemės sklypo planą, jei sklype yra statiniai, jų teisinę registraciją (registro pažymėjimą), savininko paso kopiją

Topografinis planas – tai planas, kuriame išsamiai vaizduojama situacija (vietovės kontūrai, objektai) bei reljefas. Topografinis planas rengiamos atliekant statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus projektavimo, planavimo ir statybos reikmėms pagal Geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą GKTR 2.11.02:2000. Projektavimo darbai yra atliekami ant topografinio plano, parengto ne vėliau kaip prieš vienerius metus. Topografiniai planai gali būti bendrieji arba inžineriniai, kuriuose vaizduojamos visos požeminės komunikacijos, o planų mastelis priklauso nuo jų paskirties. Šiuo metu dažniausiai yra atliekami inžineriniai topografiniai planai, kurios būtinos projektuojant bet kokius statinius, tiesiant praktiškai bet kokias naujas ar renovuojant esamas komunikacijas, sudarant detaliuosius planus. Topografiniai planai yra rengiami skaitmeninėje ir analoginėje formoje 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 masteliais, LKS-94 koordinačių sistemoje.

Baigiamosios praktikos darbo objektas: topografinio plano sudarymas

Baigiamosios praktikos darbo tikslas – studijų metu įgytas teorines žinias, praktinius įgūdžius bei bendruosius gebėjimus pritaikyti ir įtvirtinti realiomis darbo sąlygomis, parengti Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijos Utrių kaimo teritorijoje esančio sklypo topografinį planą, naudojantis naujausia „GeoMap 2012“ programine įranga.

Baigiamosios praktikos darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su individualios įmonės veikla.
2. Išanalizuoti topografinių planų sudarymą reglamentuojančius teisės aktus.
3. Atlikti Utrių kaime esančio T. Šapranicko teritorijos lauko matavimus, naudojantis „Nikon DTM-332“ geodeziniu prietaisu ir apdoroti matavimų duomenis „Nikon Exchange 1.01“ programine įranga.
4. Parengti topografinį planą „GeoMap 2012“ programa.