Descartes, Trečias apmąstymas, aptarimas

Viduramžių mąstytojų žvilgsnis dažniausiai krypo į dangų — labiausiai juos domino Dievas. Žemiškasis pasaulis buvo laikomas sukurtu ir jau vien todėl vertinamas mažiau nei dangiškasis. Todėl irmaterialūs žemiškojo gyvenimo dalykai filosofams rūpėjo mažiau negu metafizinės problemos, liečiančios juslėmis nesuvokiamą pasaulį. Rene Descartes, naujųjų laikų filosofijos pradininkas, priklausė racionalistams, kurie manė, kad tikros žinios negali būti išvedamos iš juslinio patyrimo ir, kaip ir Aristotelis, manė, kad tik protas atranda dėsnius, nes juslinė patirtis gali nustatyti tik tai, kas vyksta dabar ir čia, bet ne bendrus dėsnius, o žinių būtinumą ir visuotinumą nustato tik protas, todėl jis yra pažinimo šaltinis