Jono Jablonskio darbai, padėję įsitvirtinti bendrinei lietuvių kalbai

Jonas Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, sugebėjęs iškelti ir atskirti tai, kas lietuvių nacionalinės bendrinės kalbos raidos procese buvo progresyvu. Pirmiausia, manau, reikėtų prisimti svarbiausius Jono Jablonskio biografijos faktus. Kalbininkas gimė 1860 m. gruodžio 30 d Kubilėlių kaime, Šakių rajone. 1872 m. rudenį J. Jablonskis pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje. 1881 m. J. Jablonskis įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Manoma, kad būtent universitete Jablonskis pradėjo domėtis lietuvių kalba, klausydamas kalbininko Fortunatovo paskaitų, nes būtent jo dėstomos lietuvių kalbos paskaitų konspektų paraštėse buvo rasta daug Jablonskio įrašytų lietuviškų žodžių, o tai rodo, kad tuo metu Jablonskis galvojo apie savo gimtąją kalbą, ja domėjosi. J. Jablonskis suvokė, kad lotynų ir graikų kalba, jo specialybės dalykai, duos jam duonos, o lietuvių kalba, literatūra, etnografija ir istorija bus tos mokslo šakos, kuriose dirbdamas jis geriausiai galės padėti savo liaudžiai. Todėl jis, naudodamasis palankiomis progomis, skatinamas Fortunatovo, ėmė rūpestingai rengtis būsimajam darbui lituanistikoje.

Kalbininko rankraštinis palikimas yra gana negausus, nes dauguma darbų rankraščių, straipsnių yra neišlikę arba tebėra pas privačius asmenis. Aldonas Pupkis sako, kad išlikusį Jono Jablonskio palikimą būtų galima suskirstyti į septynias didesnes grupes: „ Filipo Fortunatovo paskaitų, klausytų Maskvos universitete, konspektai, užrašai iš kelionių po tarmes, žodyno kartoteka, sukaupti lietuvių rašytojų kūrinių rankraščiai ir tautosakos rinkiniai, laiškai J. Basanavičiui, K. Būgai, I. Čižauskui V. Kudirkai, P. Leonui, laikraščių ir žurnalų redakcijoms, Juozui Tumui ir kt., Žemaitės raštų kalbos taisymai ir spausdintų straipsnių ir darbų rankraščiai.“ Kaip kalbininką, Joną Jablonskį suformavo 1897m. rusų mokslo akademijos pavestas redaguoti Antano Juškos „Lietuvių kalbos žodynas“. Redaguodamas šį žodyną, Jablonskis važinėdavo į Lietuvą, jo archyvuose randama užrašų iš kelionių po tarmes, juose užrašyta atskirų tarmių žodžių, patarlių, mįslių. „Visų šių kelionių tikslas buvo noras kuo geriau patikrinti visą Juškos žodyno medžiagą.“ Redaguodamas šį žodyną, Jonas Jablonskis galvojo jį papildyti savo paties surinktais žodžiais, tačiau mokslų akademija suprato, jog taip bus prarasta pirminio žodyno istorinė vertė, todėl jam buvo pasiūlyta išleisti žodyno papildymą. Žemiau pateikiami Jono Jablonskio darbai, susiję su lietuvių kalbos puoselėjimu.