Augalų anatomija, paruoštukė

1. Gyvų organizmų tyrimo metodai.

Biologijos, kaip mokslo, vystymosi eigoje galima išskirti keturis pagrindinius tyrimo metodus: aprašomasis, palyginamasis, istorinis ir eksperimentinis.Pats seniausias – aprašomasis metodas. Aprašyti organizmus – reiškia išvardinti požymius, būdingus individualiam organizmui, o taip pat požymius būdingus organizmų grupei. Dabar atliekami kokybiški aprašymai struktūrų ir funkcijų vienų ar kitų objektų.XVIII a. biologijoje įsigali lyginamasis metodas. Jo esmė yra objekto ir reiškinių pažinimas lyginant jį su kitais objektais ir reiškiniais. Šio metodo būdu gauti duomenys sudarė pagrindą augalų ir gyvūnų sistematikai(18 a), o XIXa. padėjo suformuoti ląstelinę teoriją ir mokymą apie pagrindinius vystymosi etapus, kurie sudarė prielaidą embriologijos mokslui susiformuoti. Dabartiniu metu lyginamasis metodas sėkmingai naudojamas visuose biologijos mokslo srityse, ypač apibūdinant naujai gautus duomenis, supratimą.XIX a. antroje pusėje Č.Darvino (1809-1882) darbai padėjo pagrindus istoriniam metodui, kuris iš pagrindų pakeitė biologijos mokslo kokybę. Šis metodas biologiją iš aprašomojo mokslo pavertė mokslu, aiškinančiu kaip kilo ir funkcionuoja gyvų sistemų ivairovė. Istorinis metodas tapo pagrindu evoliuciniams tyrimams, jo dėka biologijos moksle vyko pertvarka. Dabartiniu metu šis metodas yra pagrindas tiriant gyvybinius reiškinius visuose materijos organizacijos lygmenyse.XVI- XVII a. anglų filosofas F.Bekonas (1561-1626) pasiūlė biologijoje naudoti eksperimentinį metodą , kaip vieną iš pagrindinių gamtotyros metodų. Eksperimentas leidžia objektą tirti tikslingai, sudaryti sąlygas, kuriuose tiksliai galima ištirti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, svarbiausiai šias sąlygas galima pakartoti. Dėka U.Garvelio (1578-1657), A.Galero (1708-1777) darbų šis metodas plačiai pradėtas taikyti biologijoje.