Augalų morfologija paruoštukė

1. Augalų morfologijos istorija.

• K. Linėjus vienas iš pirmųjų nustatė augalų morfologijos terminus ir trumpus sistemingus augalų aprašymus.
• XVIII a. antroje pusėje K. F. Volfas ir J.V. Gėtė paskelbė teorijas apie augalo formų kilmę. Pagal Volfą augalas turi du pagrindinius organus – lapą ir stiebą.

Tai lyginamosios morfologijos etapas.

• R. Braunas ir M. Šleidenas nurodė, kad norint nustatyti augalų organų kilmę būtina tyrinėti jų gemalų ir organų vystymąsi.
• V. Hofmeisteris konstatavo, kad samanos, plikasėkliai vystosi pagal bendrą planą, nustatė atskirų jų vystymosi stadijų homologiją ir surado jungiamąsias grandis tarp sporinių induočių ir žiedinių augalų.
• N. Kaufmanas įrodė, kad kaktusų dygliai kilę iš lapų.
• I. Gorožankinas konstatavo, kad žiedadulkės generatyvinis branduolys (spermis) praplešią dulkiadaigio apvalkalėlį ir pereina į kiaušialąstę.
• V. Beliajavas surado citologinį metodą augalų ontogenezei tirti.
• M. Golenkinas tyrinėjo klimato kitimo poveikį augalo filogenezei. Pagal jo teoriją greitą gaubtasėklių išplitimą lėmė kreidos periodo pradžioje pakitęs klimatas.

Taigi augalų morfologija iš vienos pusės buvo susijusi su ekologija ir fiziologija, iš kitos – augalų sistematika ir jų filogenija.

2. Augalų morfologijos objektas, uždaviniai, metodai ir suskirstymas.

Augalų morfologija yra mokslas apie augalų išorinę formą, tos formos evoliuciją, organų struktūros dėsningumus ir jų ontogenetinį bei filogenetinį vystymąsi.

Augalų morfologijossuskirstymas:

a) Aprašomoji morfologija, aprašanti augalo organų formas ir nustatanti dėsningumus jų sandaroje;

b) Lyginamoji morfologija, remdamasi formų palyginimu, apibendrina augalų kūno sandaros įvairumus ir nustato pagrindinius organus ir tų organų tipus.

c) Ontogenetinė morfologija, tiria organų susidarymą augalo individualaus vystymosi metu.

d) Morfogenetinė kryptis, remdamasi žemės gelmėse išlikusiomis senų geologinių erų augalijos liekanomis, tiria augalo organų susidarymo evoliuciją.

e) Eksperimentinė morfologija, panaudodama eksperimentą nustatinėja priežastingumo ryšius tarp augalo formų susidarymo ir aplinkos sąlygų poveikio.

Augalų morfologijos pagrindiniai metodai yra: stebėjimas, palyginimas ir eksperimentas.