Žodžių susietumas – asociacijos, subjektyvus vertinimas, kolokacinis dažnumas žiniatinklyje

Atmintis – procesas, be kurio žmogaus gyvenimas kardinaliai pakistų – be jos būtų sunku įsisavinti naują informaciją, sukurti stabilius santykius ar apskritai funkcionuoti gyvenime. Psichologui atmintis siejama su bet kokiu ženklu, kad tai, kas buvo išmokta, išliko. Atmintis apibūdinama kaip išmokimo pastovumas, kaupiant bei atkuriant informaciją (Myers, 2008). Yra skiriamos kelios atminties rūšys – sensorinė, ilgalaikė ir trumpalaikė. Dažniausiai ilgalaikė atmintis yra skirstoma į deklaratyviąją ir procedūrinę (Braisby, Gellatly, 2012). Deklaratyvi atmintis skirstoma į epizodinę ir semantinę. Epizodinė atmintis laiko prisiminimus apie tam tikrus epizodus (pvz. kas vyko gimtadienio šventės metu). Semantinėje atmintyje laikoma abstrakti informacija, pavyzdžiui, tam tikros sąvokos ar faktai (Braisby, Gellatly, 2012). Šiame darbe bus telkiamasi į ilgalaikės semantinės atminties ypatybes.

Kokiu būdu organizuota semantinė atmintis tiksliai nėra žinoma, tačiau tam paaiškinti sudaryta daug kognityvinių modelių. Vieni iš populiariausių – tinklo modeliai. Juose semantinė atmintis traktuojama kaip informacijos vienetų reprezentacijų tinklas. Jei du įvykiai ar savokos per patirtį yra susijusios, tai tas susietumas turi būti reprezentuojamas ir atmintyje (Martišius, 2006). Šie modeliai paremti hierarchiniais ryšiais. Kadangi tinklo modeliai turėjo trūkumų, pradėti sudarinėti tobulesni modeliai – plintančios aktyvacijos modeliai. Šie modeliai atsisakė griežtos hierarchinės struktūros, tačiau išsaugojo sąvokų tinklo idėją. Jei tarp savokų randama asociacija – jos sujungiamos linija. Pavyzdžiui, tarp baltosios lelijos ir baltos spalvos yra asociacinis ryšys, tarp baltos spalvos ir sniego – taip pat, tačiau tarp baltoji lelija ir sniegas nėra asocijuoti. Atstumas tarp sąvokų turi prasmę – kuo jis mažesnis, tuo stipresnis asociacinis ryšys tarp sąvokų. Pavyzdžiui, varna yra dažniau minimas paukštis nei Lietuvai nebūdingas kolibris (Martišius, 2006).

Darbo tikslas: suprasti kaip atrodo semantinė atmintis ir kaip joje siejasi sąvokos. Išmokti vertinti žodžių susietumą įvairiais metodais – asociacijų, subjektyvių vertinimų, žiniatinkliu.