Skysčių klampos tyrimas kapiliariniu klampomačiu

Skystoji būsena susidaro, kai suminė atomų ir molekulių kinetinė energija (kuri priešinasi molekulių surišimui) ir traukos suminė potencinė energija yra apylygės. Skystyje molekulės stipriai sąveikauja išlaikydamos tarpusavio ryšius, bet jos juda kur kas laisviau nei kietame kūne. Molekulių judėjimas skysčiuose primena kietojo kūno molekulės svyravimus apie pusiausvyros padėtį. Tačiau protarpiais skysčio molekulės kartais ištrūksta iš savo aplinkos, nes tarpmolekulinės sąveikos jėgos išlaiko skysčio molekulę arti jos laikinosios pusiausvyros, po to ji peršoka į naują, laikinąją pusiausvyrą, kur kurį laiką svyruoja. Skystoji būsena išsiskiria tuo, kad medžiaga stengiasi išlaikyti tūrį, bet neišlaiko formos. Skysčių molekulės keičia savo vietą, laiko tarpas tarp dviejų molekulės šuolių vadinamas gyvavimo trukme. ši trukmė priklauso nuo skysčio rūšies ir temperatūros. Idealieji skysčiai neturi trinties, o realieji pasižymi vidine trintimi (klampumu), jie taip pat pasižymi spūdumu (slegiant tūris mažėja). Idealiesiems skysčiams galioja keli dėsniai:

• o Paskalio dėsnis – išorinis slėgis perduodamas į visas puses vienodai nejudančiame skystyje. Šis slėgis vadinamas hidrostatiniu slėgiu, realiuose skysčiuose slėgį sudaro ir išorinis, ir vidinis slėgiai.


• o Susisiekiančiųjų indų dėsnis – slėgis tame pačiame gylyje nepriklauso nuo indo formos, todėl susisiekiančiuose induose skysčio paviršius yra viename lygyje


• o Archimedo dėsnis – panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta išstumiančioji jėga, kuri yra lygi kūno išstumto skysčio svoriui.