Skysčio transportavimo išcentriniais siurbliais tyrimas

Teorinė dalis:

Priverstiniam skysčių transportavimui naudojami siurbliai, t. y. aparatai, kurie iš variklio gautą mechaninę energiją paverčia skysčio tėkmės energija. Siurblius galima klasifikuoti pagal veikimo principą ir konstrukciją. Chemijos pramonėje dažniausiai naudojami išcentriniai siurbliai. Jie yra paprastos konstrukcijos, užima mažai vietos, jungiami tiesiai su varikliu, neturi vožtuvų, gali transportuoti suspensijas, veikia tolygiai. Be to, išcentrinių siurblių našumą galima lengvai reguliuoti slėgimo linijoje įmontuotu čiaupu.

Sukantis skysčiu užpildytam išcentrinio siurblio siurbliaračiui ir veikiant susidariusioms išcentrinėms jėgoms, dėl kurių skysčio dalelės kanaluose tarp menčių įgauna pagreitį, siurbliaračio centre susidaro vakuumas, o pakraščiuose – viršslėgis. Dėl vakuumo skystis siurbimo vamzdžiu yra įtraukiamas į siurbliaračio centrinę erdvę, o dėl viršslėgio – slėgimo vamzdžiu keliamas į tam tikrą aukštį.

Išcentrinio siurblio darbas nusakomas šiais parametrais: našumu VS, išvystomu slėgiu P arba slėgio aukščiu H, galia N, naudingumo koeficientu ƞ ir sukimosi dažniu n.

Siurbliaračiui sukantis pastoviu greičiu n, aukščiau minėtų priklausomybių grafinis vaizdas pateiktas 1 pav. Šios priklausomybės vadinamos siurblio charakteristikomis, o H = f(VS) vadinama pagrindine siurblio charakteristika.