Nuostatų įvertinimas pagal semantinio diferencialo skalę

Nuostatų tyrimai socialinėje psichologijoje turi senas tradicijas. Mokslininkai diskutuoja, kiek patikimai, atsižvelgiant į žmonių nuostatas, galima prognozuoti jų elgesį. Kita vertus, neabejojama, kad nuostatų pažinimas padeda atskleisti, kokių skirtingų subjektyvių prasmių tie patys socialinės tikrovės objektai gali turėti individams ar grupėms. Daugelis tyrinėtojų laikosi požiūrio, kad nuostata – „tai palanki arba nepalanki kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, dažnai grindžiama įsitikinimais, o išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais“ (Myers, 2008, p. 153). Vienas būdų, gana dažnai taikomų atliekant empirinius nuostatų įvertinimus, yra semantinio diferencialo metodas. Šį metodą sukūrė ir psichologiniuose tyrimuose pradėjo taikyti Ch. Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannnenbaum (1957). Užsienio literatūroje jis dažniausiai vadinamas Semantinio diferencialo skale (angl. Semantic Differential Scale (SDS)). Tiek lingvistiniuose, tiek psichologiniuose tyrimuose tokiomis skalėmis nustatomos sąvokų konotacijos.

Konotacija – tai sąvokos ar kito kalbos vieneto savita šalutinė reikšmė. Pavyzdžiui, posakyje „pasipylė minčių lietus“ pavartota savita žodžio lietus konotacija. Iš sąvokų konotacijų sprendžiama apie tų pačių objektų prasmės tiriamiems asmenims ar grupėms skirtumus. Tokie įvertinimai taip pat padeda užfiksuoti tuos atvejus, kai skirtingi reiškiniai subjektui turi panašią prasmę.

Dažniausiai semantinio diferencialo skalės konkrečiam tyrimui parengiamos remiantis klasikiniu modeliu. Jame skiriami trys sąvokos / objekto prasmę subjektui turintys veiksniai: vertės, jėgos ir veiklos. Šių veiksnių raiškos lygiai fiksuojami vartojant poliarinius būdvardžius. Tipiniu atveju kiekvienam veiksniui atrenkama po tris tokių būdvardžių poras.

Paprastai vertės veiksnio raiškos lygis vertinamas naudojant šį polinių būdvardžių rinkinį: geras – blogas, naudingas – žalingas, malonus – atstumiantis. Jėgos veiksniui taikomas toks rinkinys: stiprus – silpnas, sunkus – lengvas, tvirtas – trapus.

Atitinkamai veiklos veiksniui apibūdinti vartojami šie būdvardžiai: aktyvus – pasyvus, greitas – lėtas, tingus – darbštus. Iš paminėtų būdvardžių porų sudaromos atskiros skalės, iš pastarųjų – tyrime naudojamas skalių komplektas. Į komplektą įtraukiamų skalių skaičių lemia vertinamų sąvokų skaičius.

Darbo tikslas – įvertinti studentų ir studenčių nuostatų dėl šeimos, profesinės sėkmės ir asmens laisvės skirtumus.

Hipotezė. Tikėtina, kad studentijos atstovų nuostatos dėl šeimos, profesinės sėkmės ir asmens laisvės nepriklauso nuo jų lyties.