Pereinamųjų procesų skaičiavimas tiesinėse elektros grandinėse

Elektros grandinės darbo režimas, kai srovė bei įtampa laikui bėgant nekinta (nuolatinės srovės grandinėse) arba yra periodinės laiko funkcijos (kintamosios srovės grandinėse), yra vadinamas nusistovėjusiu. Bet koks grandinės struktūros arba jos parametrų pakeitimas: atskirų šakų prijungimas arba atjungimas, pasyviųjų elementų arba energijos šaltinių parametrų keitimas – sutrukdo šakų srovių bei įtampų periodinį kitimo pobūdį, t.y. grandinės darbo režimas tampa nenusistovėjusiu.
Bet koks šuoliškas pasikeitimas grandinėje (akyviųjų ar pasyviųjų grandinės šakų arba elementų prijungimas, atjungimas ar perjungimas), kuriam įvykus pasikeičia grandinės elementų parametrai ar schema, vadinamas komutacija.

Reaktyviuosiuose imtuvuose – ritėse ir kondensatoriuose – elektros energija yra kaupiama jų magnetiniame ar elektriniame lauke arba grąžinama šaltiniui. Pakisti šuoliu per laiką t=0 energija galetų tik tokioje ritėje ar kondensatoriuje, kurių galia ir yra be galo didelė. To būti negali, todėl ilgesni ar trumpesni pereinamieji procesai ritėse ir kondensatoriuose yra neišvengiami.
Kai kuriais atvejais pereinamasis procesas yra normalus grandinės darbo režimas. Taip veikia relaksaciniai generatoriai, elektriniai filtrai, impulsiniai suvirinimo įrenginiai, impulsinės lempos, skaičiavimo technikos loginiai elementai.
Antra vertus, pereinamasis procesas gali tapti avariniu grandinės režimu, kurio metu srovė ar įtampa gali būti didesnė, negu buvusio ar būsimo stacionarinio režimo.
Pereinamojo proceso sparta priklauso tik nuo grandinės parametrų. Pavyzdžiui, kondensatoriaus įkrovimas truks tuo ilgiau, kuo didesnė bus jo elektrinė talpa C ir didesnė rezistoriaus varža R. Paprastai yra apskaičiuojama tiriamosios grandinės laiko konstanta , iš kurios didumo galima spręsti, kiek praktiškai truks pereinamasis procesas. Dažniausiai praėjus laikui t=3, grandinės elektrinių dydžių vertės sudaro 95 %, o po laiko t=5 – 99 % jų baigties sąlygų. Toks tikslumas praktiškai paprastai yra pakankamas, o pereinamasis procesas laikomas pasibaigusiu. Realūs procesai elektrinėse grandinėse trunka nuo dešimtųjų ar šimtųjų sekundės dalių iki kelių sekundžių.
Pereinamųjų procesų analizės tikslas – nustatyti tiesinės elektros grandinės srovių bei įtampų momentines vertes per laiko tarpą nuo pereinamojo proceso pradžios t=0. T.y. nuo to momento, kai vienas nusistovėjęs režimas staiga pakinta iki tada, kol nusistovės kitas režimas. Pereinamieji procesai gali būti nagrinėjami įvairiais metodais: klasikiniu, operaciniu, Diuamelio ir Borelio, spektriniu, būsenos kintamųjų. Metodas pasirenkamas atsižvelgiant į nagrinėjamos grandinės sudėtingumą, poveikio į grandinę pobūdį bei į pereinamųjų procesų analizės tikslą. Šiame darbe tiesinė elektros grandinė skaičiuojama klasikiniu ir operaciniu metodais.