Elementariųjų elektrinių grandinių tyrimas

1. Užduotys

1. Susipažinti su elementariosiomis elektrinėmis grandinėmis bei jų tyrimo būdais.
2. Įsisavinti pagrindinius elektrinius parametrus, jų matavimo priemones bei matavimo būdus.
3. Atlikti pateiktų elektrinių grandinių tyrimus.

2. Eksperimento teorinis pagrindimas

Elektros grandine vadinama visuma tarpusavyje sujungtų elementų, kuriuose vykstantys procesai apibūdinami srovės ir įtampos priklausomybėmis. Srovė ir įtampa viena su kita yra susiję per varžą ir šis ryšys aprašomas Omo dėsniu:

Srovė ir įtampa gali būti: 1) nuolatinė – kai srovės ar įtampos vertės nesikeičia bėgant laikui (nuolatinę srovę ar įtampą įprasta žymėti didžiosiomis raidėmis I, U); 2) kintama – kai srovės ar įtampos vertės keičiasi bėgant laikui (kintamą srovę ar įtampą įprasta žymėti mažosiomis raidėmis i, u arba i(t), u(t)). Kintama srovė ar įtampa elektronikoje dažnai vadinama signalu.

Tiriant elektrines grandines svarbūs parametrai yra grandinėje ar jos dalyje tekančios srovės stiprumas, įtampa, fazės skirtumas atskirose grandinės vietose, taip pat grandinės elementų, tokių kaip varžos, talpumo ar induktyvumo parametrai. Įtampa arba įtampos amplitudinė ar efektinė vertės matuojamos multimetru, turinčiu voltmetro funkciją. Kintamos srovės grandinių matavimuose plačiai naudojamas oscilografas – prietaisas, leidžiantis pamatyti elektrinio signalo įtampos (srovės) kitimą laike. Šiuolaikiniai skaitmeniniai oscilografai turi savyje integruotas taip pat ir multimetro (amplitudinių, efektinių verčių matavimas, dažnio, periodo ir kt. matavimas) bei sudėtingesnes matematines (pvz., spektrinės analizės) funkcijas. Oscilografas taipogi yra naudojamas signalo fazės matavimui – tam naudojami du jo kanalai.