Rizikingi vadovavimo stiliai ir jų prevencijos galimybių teorinių aspektų analizė

Temos aktualumas. Valdymas ir vadovavimas žmonėms visuomet pasireiškia per vadovų priimamų sprendimų kokybę, tikslų ir užduočių delegavimą, darbuotojų įtraukimą į organizacijai svarbių klausimų sprendimą. Tačiau tradicinio vadovavimo jau nebepakanka, nes šiuolaikinės organizacijos vadovui tenka veikti daugelyje neapibrėžtų sričių. Šiame etape išryškėja naujojo vadovavimo stiliaus esmė ir naujasis vadovas, kuris vykdo pokyčius, diegia naujoves, nuolat rizikuoja ir telkia darbuotojus sėkmingam organizacijos tikslų realizavimui. Naujoji vadovavimo samprata apibūdina vadovą kaip bendradarbiaujantį, savo organizacijos vizą turintį, demokratinį, valdžia besidalinantį vadybininką. Patį vadovavimą, valdymą ir valdymo stilius įvairiais aspektais nagrinėjo Vakarų šalių mokslininkai Cole (1993), Torrington, Hall, (1995), Storey, (1992), Fisher, Schoenfeldt, Shaw, (1999); Armstrong, (1996) ir kt. Ši problemos analizė atsispindi ir daugelio Lietuvos mokslininkų, tokių kaipBučiūnienės (2000), Baršauskienės, Janulevičiūtės, (1999) Sakalo ir Šilingienės (2001), Bakanauskienės(1998), Butkaus (1999) ir kt. darbuose.
Fizinė organizacijos ir vadovavimo struktūra priklauso nuo daugelio veiksnių. Nedidelių įmonių organizacinė struktūra labai paprasta. Jose yra darbo pasidalijimas, tačiau dirbama lanksčiai. Darbo vietos dažniausiai kuriamos pagal turimą personalą, pvz., pardavimo vadovas, kuris moka gerai skaičiuoti, gali būti paskiriamas tvarkyti apskaitą. Darbo santykiai tokiose įmonėse būna neformalūs ir žemesni darbuotojai gali kalbėti apie savo problemas tiesiogiai su vadovu. Taisyklių nedaug, o sprendimai grindžiami patirtimi.
Plečiantis verslui ar viešojo sektoriaus institucijoms, įdarbinama daugiau darbuotojų ir vadovų. Atsiradus daugiau vadovavimo lygių, organizacija tampa sudėtingesnė, todėl joje turi būti daugiau apibrėžtumo. Konkretesnės tampa ir pareigos - reikia tiksliau apibrėžti, kokių savybių ir kvalifikacijos reikia kiekvienai darbo vietai užimti. Paskyrimai tampa ne tokie asmeniški. Sukuriamos detalios taisyklės, kuriomis turi vadovautis departamentų vadovai. Iš seno žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones galima pasiekti savo tikslą.
Bet kuriai organizacijai, kuri vystosi ir auga, vadovavimo problema tampa labai aktuali, šiai problemai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio, leidžiamos įvairios knygos, skirtos jau esamiems ir būsimiems vadovams, kuriose duodami įvairūs patarimai, pamokymai kaip gerai vadovauti. Tai yra svarbu, nes su tuo glaudžiai susijęs ir pats darbas organizacijoje, jo efektyvumas, našumas, rezultatai. Kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo veikla būtų sėkminga, klestėtų organizacija, įsitvirtintų, ją pripažintų visuomenėje ir, žinoma, gautų kuo didesnę naudą. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, vadovas nėra mašina, tai yra viso labo žmogus, toks pat žmogus kaip ir tie patys žmonės, su kuriais jiems tenka dirbti ir jiems vadovauti. Vadovai labai dažnai pasirenka tą vadovavimo stilių, kuris geriausiai atitinka jų asmenybę, kitaip tariant jų pačių psichofizinį portretą. Ir dažnai pasitaiko situacija, kad situacijai ir aplinkai keičiantis, žmonių, tame tarpe vadovų įpročiai keičiasi labai nežymiai arba visai nesikeičia. Kaip pastebėti ir kaip atskirti, kad vadovas ir jo taikomi valdymo metodai jau tampa neadekvatūs esamai situacijai? Kaip tai identifikuoti, o svarbiausia kokių priemonių reikia imtis tam kad šių problemų būtų išvengta?
Darbo objektas.rizikingi vadovavimo stiliai ir jų prevencijos galimybės.
Darbo tikslas apibūdinti ir išskirti rizikingus vadovavimo stilius bei apžvelgti galimas jų prevencijos galimybės.
Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
1) apžvelgti organizacijos valdymo ir vadovavimo teorinius aspektus;
2) išanalizuoti skirtingus vadovavimo stilius, jų klasifikaciją bei ypatybes;
3) apžvelgti pagrindinius rizikingų vadovavimo stilių požymius ir jų prevencijos galimybes.
Darbo metodai –Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros, pirminių ir antrinių šaltinių duomenų lyginamoji ir loginė analizė.