Savanoriška veikla kaip mokslinių tyrimų objektas
Ištrauka
Savanorystė pasaulyje – nenaujas reiškinys; priešingai – ji turi itin senas ir gilias istorines šaknis. Jau tradicinėse kaimo bendruomenėse, remiantis krikščioniškomis vertybėmis, stengtasi padėti vieni kitiems, organizuoti bendras talkas ūkio darbams nudirbti. Šiose bendruomenėse buvo įprasta rūpintis ne tik giminaičiais, bet ir kitais, silpnesniais savo nariais. Tada savanoriška pagalba buvo neorganizuota, suprantama savaime, kaip krikščioniška pareiga. Routh (1972 m.) pastebėjo, kad visais laikais buvo asmenų, kurie bet kokiu atveju būdavo pasiruošę padėti savo artimiems žmonėms. Pagalba galėjo būti įvairių formų: pavyzdžiui kraujo donorystė, savanoriškas ligonių slaugymas, moterų Karališkos savanoriškos paslaugos (WRVS), aukų palaikymo grupės, telefoninės pagalbos linijos, įvairios labdaros organizacijos.
Organizuota savanorystė prasidėjo XIX a. antrojoje pusėje. Prie bažnyčių steigėsi oficialios, savanoriškumu grindžiamos organizacijos, asociacijos, draugijos bei kitos bendruomenės, tokios kaip Adolfo Kolpingo draugija (1847 m.), Marijos Mergelės asociacija (dabar vadinama „IN VIA“ 1895 m.), „Caritas“ (1897 m.) ir kitos, siekiančios apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.
Antroji šių organizacijų banga kilo XX a. pradžioje, prasidėjus pramonės plėtrai Europoje, Pirmajam pasauliniam karui, ištikus didžiulį nedarbą sukėlusiai 1928–1929 m. Pasaulinei krizei dar vadinamai Didžiąja depresija. Karo medicinos tarnybos nepajėgė rūpintis sužeistaisiais ar teikti informacijos apie išblaškytų šeimų narius, todėl į pagalbą nukentėjusiems skubėdavo gailestingosios seserys, karių globos draugijų nariai.
Savanorystė didelį vaidmenį pradėjo vaidinti 1970 metais dėl atsiradusio socialinio stabilumo (Swanson savanorystės vadovas 1970). Taip įvyko todėl, kad 1960 metais vyko didžiausias kultūrinis sąmyšis ir suaktyvėjo žmogaus veikla. Pirmosios ne pelno organizacijos buvo sukurtos tam, kad ne tik žmonės aukotų labdaroms ir įvairiems fondams, bet ir tam, kad aktyviai dalyvautų Richardo Nixono kompanijoje, kurios tikslas – suformuoti ir pakeisti žmogaus požiūrį į savanorišką veiklą, padėti suprasti kiek naudos gali gauti žmogus padėdamas kitiems asmenims (Swanson savanorystės vadovas 1970). 1996 JAV Prezidentas ir Kongresas pasirašė gerovės reformą. Swanson savanorystės vadovas buvo sukurtas 1970 metais.
Turinys
- 1. Savanorystės ištakos pasaulyje3
- 2. Nevyriausybinės organizacijos5
- 3. Savanorystė Lietuvoje7
- 4. Savanoris ir savanorystė10
- 5. Savanorių motyvacija14
- 6. Organizacinė aplinka16
- 7. Savanorystė kaip mokslinių tyrimų objektas18
- 7.1 savanoriškos veiklos mastai Lietuvoje18
- 7.2 savanoriškos veiklos intensyvumas19
- 7.3 savanoriškos veiklos sritys20
- 7.4 savanorių indėlis į BVP22
- 7.5 įsitraukimo į savanorystę perspektyvos22
- 7.6 savanoriškos veiklos tyrimai JAV24
- 8. Išvados26
- 9. Literatūra
Reziumė
- Autorius
- gerduty
- Tipas
- Kursinis darbas
- Dalykas
- Sociologija
- Kaina
- €7.56
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Lie 2, 2013
- Publikuotas
- 2012 m.
- Apimtis
- 29 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų