Šiaulių gyvūnų globos namų veiklos ypatybės

Mūsų pasirinkta tema yra Šiaulių gyvūnų globos namų veiklos ypatybės. Pasirinkome ištirti būtent šią vietą, nes norėjome sužinoti kaip ši įstaiga veikia, įsitikinti ar gyvūnų globos namai yra reikalingi visuomenei.
• Tyrimo objektas – Šiaulių gyvūnų globos namų veikimo aplinkybės.
• Hipotezė – gyvūno pasiėmimas iš gyvūnų globos namų nėra pakankamai populiarus.
• Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais funkcionuoja Šiaulių gyvūnų globos namai.
• Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
1. Sužinoti su kokiomis problemomis susiduria Šiaulių gyvūnų globos namai, kas padeda jas spręsti.
2. Išsiaiškinti, ar atsiranda savanoriai, norintys geranoriškai pagerinti šios įstaigos veiklą.
3. Išsiaiškinti, ar pakankamai ši įstaiga yra aprūpinta meterialine gerove.
4. Ištirti, koks yra ryšys tarp visuomenės ir Šiaulių gyvūnų globos namų.
Pagal mūsų pasirinktą temą, labiausiai tinka stebėjimo tyrimas. Stebėjimas – tai
vienas seniausių duomenų rinkimo metodų, taikytas socialinių mokslų atstovų: sociologų, pedagogų ir kitų. Kad surinkti duomenys būtų kokybiški, svarbi tyrėjo kompetencija. Kaip ir taikant interviu metodus, stebint tyrėjui svarbios tos pačios kompetencijos, nes stebėdamas jis ne tik žiūri, bet dažnai ir kalbasi su tiriamaisiais.Taikant stebėjimo metodą surenkama daug duomenų iš neformalių, natūraliai kylančių pokalbių su stebimos aplinkos dalyviais. Faktiškai stebėjimas ir interviu yra vienas kitą papildantys duomenų rinkimo metodai. Stebėjimas, kaip duomenų rinkimo metodas, gali būti taikomas tiek atliekant kiekybinius, tiek kokybinius tyrimus. Skiriasi tik jų taikymo paskirtis ir formos. Metodologinėje literatūroje skiriami du pagrindiniai stebėjimo, kaip duomenų rinkimo metodo, tipai:
1. Neformalusis stebėjimas (dar vadinamas nestruktūruotu, arba žvalgomuoju).
2. Formalusis stebėjimas (dar vadinamas sisteminiu, arba struktūruotu).
Neformaliuoju stebėjimu siekiama gauti duomenų, kai mažai žinoma apie tiriamą situaciją, reiškinį ar įvykį. Formaliojo stebėjimo metu duomenys renkami sistemiškai: tyrėjas iš anksto būna numatęs stebėjimo vienetus ir stebėdamas laukia jų pasireiškimo.
Stebėjimo tipai klasifikuojami ne tik taikant formalumo/neformalumo kriterijų, bet ir kitus:
1. Dalyvavimo kriterijus. Vienu atveju tyrėjas pats yra stebimosios aplinkos dalyvis. Kitu atveju stebėtojas tik stebi iš šalies.
2. Tyrėjo įkyrumo/neįkyrumo kriterijus. Kai stebėdamas tyrėjas elgiasi įkyriai, demonstratyviai pabrėžia savo vaidmenį, stebėjimas yra įkyrus. Jei tiriamieji stebimi nekrentančiose į akis vietose, ypač naudojant įvairias mechanines priemones (garso ir vaizdo įrašymo), toks stebėjimas vadinamas neįkyriu.
3. Natūralumo/dirbtinumo kriterijus. Kai tyrėjas stebi natūraliai vykstančias situacijas ir natūralią aplinką, toks stebėjimas vadinamas natūraliu. Jei situacijos yra dirbtinai kuriamos, stebėjimas kontroliuojamas.
4. Tyrėjo slaptumo/atvirumo kriterijus. Kai tyrėjas slapta prisijungia prie informantų grupės (pvz., į organizacijos bendruomenę ateina kaip naujas darbuotojas), toks stebėjimas vadinamas užslėptu. Priešingu atveju, kai informantai žino, kad yra stebimi, stebėjimas yra atviras.
5. Tiesioginis/netiesioginis stebėjimas. Netiesioginis stebėjimas vyksta tada, kai daromas vaizdo įrašas, kurį tyrėjas žiūri po to, kai stebimoji situacija jau liko praeityje.
Visų pirma tyrėjas turėtų apmąstyti stebėjimo formą: nuspręsti, kokį vaidmenį pats atliks, kaip bendradarbiaus su kitais tyrėjais, kiek truks stebėjimas, koks bus stebėjimo fokusas.Stebėjimo metu svarbu stebimąją veiklą fiksuoti, t. y. rašyti pastabas. Rekomenduotina rašyti specialų dienoraštį. Aprašymai dienoraštyje turi būti išsamūs. Reikia žinoti, kaip elgtis kiekviename stebėjimo etape:
1. Iš pradžių svarbu užmegzti santykius su stebimaisiais ir įgyti jų pasitikėjimą.
2. Viso stebėjimo metu svarbu santykius puoselėti ir neprarasti stebimųjų pasitikėjimo.
3. Stebėjimo pabaigoje nuo idėjų generavimo pereiti prie jas patvirtinančių faktų paieškos.
Atliekant šį tyrimą naudojomės ne vien informacija iš knygų, bet taip pat ir internetiniu tinklalapiu www.musugyvunai.lt ir taip pat kita informacija esančia internete.
Darbo struktūra susideda iš keletos dalių: visų pirma įvade pateikėm esminę informacinę apie mūsų tyrimą. Dėstyme stengėmės išsamiai atskleisti Šiaulių gyvūnų globos namų ypatybes, su kokiomis problemomis susiduria, kaip jas sprendžia. Išvadose pateikėm pačias svarbiausias išvadas bei atliktus tyrimo rezultatus.