Ilgalaikių mokėtinų sumų apskaita

Mokėjimų apskaita arba kitaip prisiimtų arba suteiktų įsipareigojimų vykdymas yra ko gero vienas iš svarbiausių apskaitinių veiksmų, kurie vyksta įmonėje. Juk turbūt ir taip aišku, jog jeigu nebus sekama mokėjimų eiga , (t.y. pirkimai, pardavimai, skolos tiekėjams, pirkėjų skolos...) įmonė negalės ilgai gyvuoti. Gali atsitikti taip, kad išlaidos viršys pajamas. Tokiu atveju įmonė tiesiog paskelbs bankrotą. Todėl nuo 2005 metų Lietuvoje buvo įvesta nauja buhalterinė apskaitos tvarka, kuri daugiau dėmesio skyrė įsipareigojimų apskaitai. Buvo išleisti du gana sudėtingi įsipareigojimų apskaitą reglamentuojantys Verslo apskaitos standartai (VAS): 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ bei 19 VAS „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“. Pradėtos dažniau vartoti anksčiau retos sąvokos: finansiniai įsipareigojimai, atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai.
Šiame darbe noriu aptarti įsipareigojimų sąvoka. Kokius privalumus ir trūkumus turi atskiros įsipareigojimų grupės, Aprašysiu, kas sudaro finansinius įsipareigojimus, kaip jie grupuojami ,jų pripažinimą, įvertinimą, nurašymą, ,jų tikrąją vertę bei vertės pasikeitimo pelną ir nuostolius, nepamirštant ir atidėjimų, su jų neapibrėžtais įsipareigojimais, lizingą bei per inventorizaciją rastų įsipareigojimų neatitikimų registraciją., kaip įsipareigojimų buhalterinė apskaita atrodo praktiškai. Tai ir bandysiu aptarti šiame darbe.