Dirvožemio monitoringas

Dirvožemis yra pagrindinė ir integrali aplinkos dalis, todėl jo apsaugos būklė daro didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Didžiausią pavojų aplinkai kelia dirvožemio erozija, organinių medžiagų sudėties kitimas, dirvožemio tarša ir izoliacija (dėl namų statybos, kelių tiesimo ir kitos infrastruktūros vystymo), dirvožemio slėgimas (kurį sukelia sunkiosios transporto priemonės, pernelyg didelis pievų nuganymas ir sportinė veikla), biologinės įvairovės mažėjimas, dirvožemio druskingumo didėjimas (pernelyg didelis tirpių sodos, magnio ir kalcio druskų kaupimasis), potvyniai, nuošliaužos ir dykumų susidarymas. Visus šiuos reiškinius sukėlė arba neigiamą jų įtaką sustiprino žmogaus veikla. Ekonominės pasekmės ir kaštai, susiję su dirvožemiui daroma žala, yra milžiniški. Norint apsaugoti dirvožemį yra rengiama monitoringo programa, kuriuo siekiama analizuoti ir aiškinti kokybinių ir kiekybinių procesų raidą, prognozuoti ir kontroliuoti numatomus procesus, nustatyti priemones, užtikrinančias dirvožemių tvarumą.
Temos aktualumas yra tikrai ryškus, nes šiuometinis dirvožemio rūgštėjimas, jo alinimas ilgainiui bėgant tikrai gerų rezultatų neduos. Norint išlaikyti tvarią visumą ir bent kiek prisidėti prie žmogaus sukeltos dirvožemio degradacijos, tenka steigti teisinius įstatymus, padedančius atkurti dirvožemį.
Darbo tikslas – įsigilinti į dirvožemį bei dirvožemio monitoringą.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kas yra aplinkos monitoringas;
2. Sužinoti bendrąsias žinias apie dirvožemį;
3. Įsigilinti į dirvožemio monitoringą;
4. Apibūdinti dirvožemio monitoringo sudedamąsias dalis;
5. Aprašyti teisinius aktus, reglamentuojančius dirvožemį, bei dirvožemio monitoringą.