Šuolininkų rengimo praktinių technologijų analizė

Teorinė sportininkų rengimo samprata ir praktinės technologijos keičiasi ir tobulėja priklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, vertybinės sporto sampratos ir jo poreikio visuomenėje. Tai daro įtaką visam sportininkų rengimo vyksmui, kaip vientisai ugdymo sistemai, ir jo valdymui.
Temos aktualumas. Pastaruoju metu, didėjant sporto komercializacijai ir sportui tapus laisvalaikio verslo produktu, vis daugiau dėmesio skiriama naujesnių sportininkų rengimo technologijų paieškai. Treneriai praktikai ieško racionalesnių sportininkų rengimo metodikų, sporto mokslininkai eksperimentiniu būdu siekia moksliškai pagrįsti naujas technologijas. Didelio meistriškumo šuolininkių rengimas yra daugiametis edukacinis vyksmas. Jis dažniausiai sutampa su 20–28 metų amžiaus tarpsniu. Šiuo amžiaus tarpsniu dažnai stabilizuojasi sportiniai rezultatai, todėl treniruotės priemonių ir metodų parinkimas, jų išdėstymo metiniame treniruotės cikle metodika, kiekybinių ir kokybinių rodiklių kaita, naujų didaktinių krypčių bei rengimo technologijų paieška tampa prioritetinėmis treniruotės valdymo sudėtinėmis dalimis.
Temos problema. Nustatyta, kad sportinių rezultatų augimą sąlygoja daug veiksnių: fiziniai duomenys, įgimti organizmo funkciniai ir treniruotės procese tobulėjantys gebėjimai, atrankos ir treniruotės sistemų turinys ir jų ryšys, optimalūs, individualius gebėjimus atitinkantys fiziniai krūviai, didaktinės treniruotės kryptys, įvairių laikotarpių didelio meistriškumo šuolininkių treniruotės didaktinių krypčių bendrieji ir skiriamieji požymiai ir kt. Apie įprastines sportininkų rengimo formas parengta gana daug publikacijų. Tačiau šiuolaikines šuolininkų į aukštį rengimo technologijas įgyvendinti vieno trenerio pastangų nepakanka. Dėl šios priežasties daugelyje pasaulio šaliu sukurta centralizuoto sportininkų rengimo sistema ir atitinkamos struktūros, bet vienos sistemos neįmanoma pritaikyti kiekvienam sportininkui, todėl yra būtina išsamiau panagrinėti šia sritį ir skirtingas rengimo technologijas. Taigi šuolininkų rengimas yra plačiai tyrinėtas. Mažai tyrinėta sritis yra visų šuolio judesių technika. Mažai žinoma, kaip daugelio metų laikotarpiu kito didelio meistriškumo šuolininkių treniruotės techninė struktūra, fiziniai krūviai ir nuo jų priklausantys sportiniai rezultatai. Tai padėtų atskleisti bendruosius ir skiriamuosius techninius treniruotės proceso požymius, kurie sudarytų teorines ir praktines prielaidas tobulinti naujas parengiamąsias treniruotės technikos programas dabartinėmis sąlygomis. Be to, tyrimo duomenys leistų tiksliau modeliuoti Lietuvos šuolininkų rengimą ir numatyti optimalius treniruotės fizinių krūvių kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
Darbo objektas - šuolininkų rengimo praktinės technologijos.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti šuolininkų rengimo praktines technologijas.
Darbo uždaviniai:
1. Bendrai apžvelgti teorinius sportininkų asmenybės rengimo pagrindus;
2. Atskleisti šuolininkų rengimo sampratą ir specifinius jų ypatumus;
3. Išanalizuoti ir apibendrinti šuolininkų rengimo praktines technologijas.