Priesaginių emocinio vertinimo raiškos vedinių vertimas iš ispanų kalbos į anglų kalbą Migelio de Servanteso romane „Išmoningasis idalgas Don Dichotas iš La Mančos

Žodžių daryba yra procesas, dažnai keliantis sunkumų ne tik užsienio kalbą besimokantiems, bet ir profesionalams, kurių darbo specifika glaudžiai susijusi su morfologinėmis žodžių darybos priemonėmis. Kartais gali pasirodyti, jog žodžių darybos procesas visiškai pavaldus yra tik gimtakalbiams, nes net lingvistikos specialistams tenka ieškoti bei remtis nemažai gramatinių taisyklių. Nors leksiniai vienetai išvedami  atsižvelgiant į daugybę taisyklių,  daugelis jų gali būti pritaikomos tik tam tikroje kalboje. Dėl šios priežasties apgaulinga manyti, jog vertime svarbiausia perteikti semantinę reikšmę. Vertėjas taip pat privalo atsižvelgti į gramatinį ekvivalentiškumą. Šiuo atveju žodžių daryba reikalauja ypatingo dėmesio, nes vienos kalbos darinys (žodžių darybos priemonėmis sudarytas žodis) ne visuomet turi atitikmenį kitoje kalboje.

Egzistuoja dvi žodžių darybos rūšys, kurių būdu sudaromi vediniai ir dūriniai. Dūriniai (dūrybos proceso produktas) yra formuojami iš dviejų savarankiškų žodžių, o  vediniai (vedybos proceso produkto) yra žodžiai su prijungtu afiksu. Pastaroji rūšis yra sudėtingesnė, kadangi vediniai gali būti priešdėliniai, priesaginiai arba galūniniai. Ko gero, dažniausiai yra sutinkami vediniai, kurių sudarymo principas remiasi priesagos pridėjimu prie kamieno. Žodžių darybos būdas vedyba ir bus aptariamas šiame kursiniame darbe apie vertimą iš ispanų kalbos į anglų kalbą.

Akivaizdu, jog tiek anglų, tiek ispanų kalboje vyrauja žodžiai, sudaryti būtent vedybos būdu. Vis dėlto, ne visada yra lengva tarp šių dviejų kalbų surasti atitikmenis, kurie būti ekvivalentiški. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog anglų kalba gausi gana produktyvių priesagų, jos dominuoja ne visose srityse. Pavyzdžiui, anglų kalboje gana retai sutinkamos priesagos, naudojamos emocinei vertinimo raiškai atskleisti. Visgi ispanų kalboje egzistuoja galybė priesagų, skirtų mažybinėms ir malonybinėms žodžių formoms sudaryti. Vis dėlto  tai nereiškia, kad anglų kalbos vartotojai vengia pavadinti objektus ar subjektus deminutyviniais terminais. Anaiptol, galima daryti prielaidą, kad ši funkcija reiškiama kitais būdais. Tad šiuo tyrimu bus siekiama nustatyti, kokie ispanų kalbos deminutyvinių priesagų atitikmenys yra vartojami anglų kalboje tam pačiam niuansui išreikšti. Tuo pačiu bus atsižvelgiama, ar vertime išsaugomos denotacinė (pagrindinė) bei konotacinė (šalutinė) reikšmės, kurios yra perteikiamos originalo tekste. Konotacija šiuo atveju yra gana svarbi, nes ja atskleidžiama ekspresyvi emocinė ar vertinamoji raiška.

Šio kursinio darbo objektas yra ispanų ir anglų kalbų teigiamo emocinio vertinimo raiškos palyginimas atsižvelgiant į priesaginių vedinių darybos principus. Atliekamo tyrimo tikslas yra nurodyti, kokiomis priemonėmis anglų kalboje perteikiamos reikšmės, kurios ispanų kalboje paprastai žymimos deminutyvinėmis priesagomis.

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai:

1. Perteikti gramatinius vedinių su deminutyvinėmis priesagomis aspektus ispanų ir anglų kalboje nagrinėjant Migelio de Servanteso romano Don Quijote de la Mancha (Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos) ir jo vertimo į anglų kalbą Don Quixote;
2. Apibrėžti semantines emocinės raiškos priesagų reikšmes;
3. Įvardinti ispaniškų vertinamųjų priesagų atitikmenis anglų kalboje.
4. Ištirti, kokiomis kitomis konstrukcijomis kūrinyje Don Quijote de la Mancha ir jo angliškame vertime yra perteikiamos deminutyvų, augmentatyvų bei pejoratyvų reikšmės;

Apibendrintai galima teigti, jog šiuo lingvistiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar įmanoma vertime tomis pačiomis morfologinėmis priemonėmis išlaikyti denotacinę bei konotacinę reikšmes. Kitaip tariant, šiame darbe bus įrodinėjama, kad vertėjo siekiu turėtų būti ne tik ekvivalentiškų leksinių vienetų atradimas, bet ir emocinis kalbančiojo minčių perteikimas. Šiuo atveju deminutyvai kelia nemažai keblumų, kadangi ispanų kalboje jų itin gausu, o vartojimas priklauso ne tik nuo morfologinių faktorių, bet ir nuo emocinio vertinimo raiškos. Nors anglų kalboje malonybinių priesagų kiekis kur kas mažesnis, akivaizdu, kad deminutyvinės reikšmės turėtų būti perteikiamos kitais būdais.