Belgijos, Liuksemburgo ir Vengrijos vykdomosios valdžios konstitucinis statusas

Vykdomi valdžia yra neatsiejama demokratinės valstybės valdžios aparato dalis, atspindinti demokratijai itin reikšmingą valdžių pasidalijimo principą. Nuo valdžių padalijimo pradžios vykdomoji valdžia evoliucionavo vis aiškiau apibrėžiant jos kompetencijas, tačiau pastebima, jog įvairiose valstybėse esama tam tikrų vykdmosios valdžios skirtumų. Vykdomosios valdžios subtilybes geriausiai atskleidžia skirtingų šalių vykdomosios valdžios įgyvendinimo apžvalga ir lyginamoji analizė.

Vykdomoji valdžia apima milžinišką aparatą, kuris įgyvendina valstybės politiką. Šis institucinis aparatas reikalauja aukšto lygmens harmonizavimo tiek vertikaliame, tiek horizontaliame lygmenyje. Ieškant šio optimalaus santykio tarp skirtingų valdžios institucijų kompetencijų ir galios turi būti analizuojama vykdmosios valdžios skirtingose valstybėse veikimo problematika. Vykdomosios valdžios tobulinimas yra nuolatinis procesas, o jo reformavimo principai gali kisti priklausomai nuo socialinių, ekonominių, demografinių veiksnių, tačiau šis procesas vyksta gana griežtuose teisiniuosė rėmuose – t.y. remiantis konstitucijomis. Todėl ši sritis reikalauja nuolatinių tyrinėjimų, kuriais remiantis parengiamos rekomendacijos, iš anksto numatomos kliūtys, galinčios kilti pasirinkus vieną ar kitą reformavimo kryptį bei priemones joms išvengti.

Analizuojamos valstybės, t.y. Vengrija, Belgija, Liusemburgas, turėjo pakankamai skirtingą istoriją. Dvi iš jų yra palyginti senos demokratinės valstybės, su gilia demokratijos tradicija. Tuo tarpu Vengrija yra viena postkomunistinių valstybių, kuri demokratiją kuria tik kiek daugiau nei du dešimtmečius remiantis kitų valstybių patirtimi ir tarpukario Vengrijos pavyzdžiu.

Darbo tikslas: Išnagrinėti Vengrijos, Belgijos ir Liuksemburgo vykdomosios valdžios konstitucinį statusą ir teritorinį valdymo aparatą.

Siekiant darbo tikslo numatyti šie uždaviniai:

1. Pateikti vykdomosios valdžios sampratą;
2. Išanalizuoti Belgijos, Liuksemburgo ir Vengrijos vykdomosios valdžios bruožus;
3. Išnagrinėts Belgijos, Liuksemburgo ir Vengrijos ministrų kompetencijas, galias, bei kompetencijas svarstant išskirtinius valstybės reikalus;
4. Apžvelgti valstybių administracinio susikirstymo ypatumus.
5. Atlikti valstybių vykdomosios valdžios lyginamąją analizę.
6. Pagrindinėje darbo dalyje buvo remiamasi dokumentų (mokslo darbų, teisės aktų ir kitų šaltinių) analize bei lyginamąją analize. Rašant išvadas buvo remiamasi apibendrinimo metodu.

Šaltiniai. Darbe remiamasi moksline Lietuvos ir užsienio autorių literatūra, teisės aktais ir elektroninais šaltinias.