Atidėtų mokesčių apskaita

Temos aktualumas. Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių. Jeigu valstybės išlaidoms padengti nepakanka biudžeto pajamų, tai valstybė priversta skolintis vidaus ir užsienio finansų rinkose. Pagal mokesčių apskaitos įstatymą – mokestis – mokesčio įstatymo nustatyta piniginė prievolė juridiniam ar fiziniam asmeniui, tam, kad būtų gauta pajamų, valstybės ar savivaldybės funkcijoms realizuoti. Toks išlaidų finansavimo būdas susijęs su papildomais skolinimosi kaštais (mokamos palūkanos), didina valstybės vidaus ir užsienio skolą, o tai gali sukelti makroekonominį disbalansą. Valstybės institutas skirtas tarnauti visų piliečių labui, todėl visuotinai pripažįstama, kad kiekvienas šalies gyventojas turėtų prisidėti prie Lietuvos valstybės išteklių mobilizavimo mokėdamas mokesčius.

Mokesčių atidėjimai parodo, kad įmonės savininkai, pripažindami uždirbtas pajamas pripažįsta ir tam tikras sąnaudas toms pajamoms uždirbti, tačiau šių sąnaudų išlaidas atideda ateičiai, panašiai kaip rezervuoja dalį pelno kokiems nors tikslams įgyvendinti. Tačiau kol šios ateities išlaidos nepanaudojamos jos priklauso savininkams ir atvaizduojamos savininkų nuosavybėje. Nors atidėjimai ir yra specifinė tačiau sudedamoji savininkų nuosavybės dalis.

Darbo problema. Mūsų kursinio darbo problema išsiaiškinti atidėtų mokesčių apskaitą. Įvairių socialinių mokslų atstovai iki šiol tebesvarsto, kaip turėtų atrodyti “tobula” mokesčių (ir bendra valstybės pajamų) apskaitos sistema. Svarbiausia yra tai, kad atidėjimai yra formuojami praeities įvykių sąnaudoms kompensuoti. Negalima formuoti atidėjimo ateities įvykių sąnaudoms kompensuoti, pavyzdžiui, būsimam verslui plėtoti. Juk šio plėtojimo rezultatais įmonė, uždirbdama pajamas, naudosis ateinančiais laikotarpiais, todėl verslo plėtojimo darbų išlaidos kapitalizuojamos ir ateinančiais laikotarpiais yra įtraukiamos į tų laikotarpių veiklos sąnaudas. Negalime sudaryti atidėjimų ir ilgalaikio turto rekonstrukcijai bei remontui, nes šie darbai atneš naudos ateinančiais laikotarpiais ir visos išlaidos pateks į tų laikotarpių sąnaudas, todėl jų sąskaita mažinti einamojo laikotarpio pelną, sudarant atitinkamus atidėjimus, yra nelogiška.

Darbo hipotezė. Atidėtų mokesčių apskaitoje bei pajamų apmokestinimo atvejai leidžia pasirinkti efektyviausią būdą turimam turtui ir įsipareigojimams valdyti, mokesčiams mokėti. Taip pat leidžia įvertinti šaltinius, iš kurių yra finansuojama valstybės veikla, suteikia informaciją apie esamus ir potencialiai galimus įsipareigojimus. Galiausiai, padeda geriau planuoti atsižvelgiant tiek į trumpalaikę, tiek į ilgalaikę perspektyvą.

Darbo objektas – atidėtų mokesčių apskaita.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti atidėtų mokesčių apskaitą remiantis Lietuvos įstatymais bei nagrinėjamu klausimu parašyta literatūra.

Realizuojant užsibrėžtą tikslą būtų iškelti tokie darbo uždaviniai:

Išanalizuoti Lietuvos mokesčių apskaitą;Ištirti atidėtų mokesčių apskaitą;Atlikti tyrimą analizuojant atidėtų mokesčių apskaitą ir iliustruojant pasirinktais pavyzdžiais atidėjimų pavyzdžiais įmonėse; Pateikti su kokiomis problemomis susiduria atidėtų mokesčių apskaita.

Darbo metodai. Mokslinei literatūrai analizuoti buvo pasitelktas monografinis metodas, sisteminė mokslinės literatūros analizė. Darbe panaudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, Statistikos departamento, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos finansų ministerijos bei Lietuvos banko statistiniai duomenys.

Darbe naudoti informacijos šaltiniai. Rengiant darbą buvo naudojami vadybos, marketingo, ekonomikos, apskaitos ir audito literatūros šaltiniai, mokslinė literatūra, straipsniai, publikacijos, informaciniai šaltiniai internete.

Darbo struktūra ir tyrimo rezultatų taikymo sritys. Darbo pradžią sudaro įvadas. Darbas suskirstytas į dvi dalis: pirmoje dalyje yra supažindinama su mokesčių apskaita, antroje dalyje - kaip taikoma atidėtų mokesčių apskaita bei bus tiriama analizuojant atidėtų mokesčių apskaita remiantis įmonių pavyzdžiu. Darbo gale pateikiamos išvados ir pasiūlymai, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai, anotacijos.

Kursinio darbo tema yra labai įdomi ir aktuali, todėl tyrimo rezultatų taikymas yra aktualus mokslininkams, apskaitos ir audito studijų pakraipos studentams tęsti tolesnius tyrimus. Nes šiuo metu ypatingai aktualūs svarstymai apie perspektyvas Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir kaip tai paveikė įmonių apskaitą, bei įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, kurie sudaro pagrindą atidėtų mokesčių apskaitai. Tema gana plati ir skirtingi literatūros šaltinių įstatymų bei teisės aktų komentarai sukėlė tam tikrų sunkumų. Nenorėdama apkrauti šio darbo ypatingai didelių kiekių informacijos, aprašiau, mano manymu, svarbiausius ir aktualiausius aspektus.