Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijos

Temos aktualumas ir naujumas. Prekyba – tai ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu. Teisėta yra tik tokia prekyba, kai prekės įsigyjamos ir parduodamos valstybės nustatyta tvarka, o už gautas pajamas mokami mokesčiai. Prekyba yra skirstoma į vidaus ir užsienio, arba tarptautinę. Lietuvos vidaus prekyboje prekės ir pinigai juda tik valstybės viduje, o užsienio – tarp valstybių. Lietuvos vidaus prekyba – svarbi šalies ūkinės veiklos sritis. Pati prekyba, priešingai negu pramonė ir žemės ūkis, negamina jokios produkcijos (gaminių), tačiau gauna pajamas už įvairias prekybines paslaugas. Šalyje sukurto bendrojo vidaus produkto sudėtyje prekybai tenka antroji (23 %) po pramonės, o paslaugų srityje – pirmoji vieta. Vidaus prekyba skirstoma į didmeninę ir mažmeninę. Prekių gamintojams patogiau savo gaminius parduoti ne tiesiog parduotuvėms, bet – dideliais kiekiais – tam tikriems tarpininkams. Pastarieji iš savo sandėlių prekes parduoda smulkiems prekybininkams (didmeninė prekyba), o šie per savo parduotuvių tinklą – gyventojams (mažmeninė prekyba). Lietuvos užsienio prekyba – Lietuvos ekonomikos tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo šaka, Lietuvoje pagamintų prekių eksportas ir užsienio šalyse pagamintų prekių importas, kurių apimtys turi įtakos šalies Bendrajam nacionaliniam produktui. Užsienio prekybą sudaro prekių importas (įvežimas) ir jų eksportas (išvežimas). Kiekviena šalis stengiasi, kad jos prekybos balansas būtų teigiamas, t.y. išvežamų prekių vertė būtų didesnė už įvežamų.

Darbo tema nėra nauja, bet dažnai autorių yra nagrinėjama Lietuvos užsienio prekybos tendencijos, tačiau plačiau nėra išanalizuotos Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijos.

Darbo problema. 2013 m. Lietuva prekiavo su 189 pasaulio šalių. Per 94 % visos užsienio prekybos sudaro prekyba su Europos šalimis. Išvežamos ir įvežamos prekės rodo šalies eksportuotojos ir šalies importuotojos ekonomikos lygį, jų ūkio struktūrą ir net tikslus. Lietuva neturi užtektinai gamtinių resursų, kad galėtų sukurti pakankamai platų prekių ir paslaugų asortimentą, kuris patenkintų vartojimo ir investicijų poreikius šalies viduje. Tik apžvelgus Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijas, kokias prekes išveža ir įsiveža mūsų valstybė, galima bus palyginti mūsų šalies ekonomikos lygį. Reikia akcentuoti, kad įvežamų ir išvežamų prekių santykis rodo šalies ekonominę galią. Kai valstybė prekių įsiveža daugiau, negu išveža, jos užsienio prekybos balansas yra neigiamas, t.y. ji įsiskolina kitoms valstybėms.

Darbo objektas. Lietuvos ir užsienio prekyba.

Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijas naudojantis Statistikos departamento duomenimis.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti prekybą teoriniu aspektu;
2. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio prekybos tendencijas ir įvertinti importo ir eksporto struktūrą;
3. Pateikti išvadas ir pasiūlymus.

Darbo metodai: lyginamoji analizė, statistinės duomenų analizė, mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė, apibendrinimo metodas.

Praktinis rezultatų reikšmingumas: atliktas tyrimas ir analizė galėtų sudominti vadybos, užsienio prekybos, logistikos specialistus bei studentus, siekiančius intensyviau plėtoti Lietuvos ir užsienio prekybą.