El. valdžios paslaugos

Žvelgiant į el. valdžios paslaugų sklaidą, matyti, kad vyksta spartūs pokyčiai, kuriuos lemia informacinių ir komunikacinių technologijų raida. Internetas, asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kiti skaitmeninės komunikacijos ir informacijos apdorojimo būdai vis daugiau įtakoja el. valdžios paslaugų tikslus, galimybes bei perspektyvas. Globalinės informacinės visuomenės plėtros mastas neabejotinai liudija, kad aktyvus, pamatuotas ir kryptingas visų valdžios institucijų darbas, paremtas ilgalaike strategija, yra vienintelis deramas atsakas į tokį šiuolaikinio pasaulio raidos iššūkį.

Europos Komisijos finansuoti el. valdžios projektai suformulavo pagrindinius el. valdžios įgyvendinimo ir plėtros principus. PRISMA projekte teigiama, jog piliečių atžvilgiu vyriausybė turi plėtoti el. paslaugas ir el. demokratiją, stengiantis padaryti bendravimą su valdžios institucijomis kuo patogesniu piliečiams. Vyriausybė turi reorganizuoti tiek vidinius atskirų institucijų, tiek tarpinstitucinius procesus, siekdama sumažinti išlaidas ir kurti efektyvias paslaugas.

Šio darbo objektas: el. valdžios paslaugų plėtra. Darbe užsibrėžtas tikslas – įvertinti el. valdžios paslaugų tendencijas bei perspektyvas ES kontekste. Tam, kad pasiekti šį tikslą, iškelti uždaviniai:

1. Nurodyti el. valdžios paslaugų funkcijas ir tikslus;
2. Išanalizuoti Europos Sąjungos bendrąsias nuostatas el. paslaugų klausimuose;
3. Atlikti el. valdžios paslaugų diegimo Europos Sąjungos valstybėse apžvalgą;
4. Įvertinti Europsos Sąjungos el. valdžios paslaugų plėtros perspektyvas.

Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų, dokumentų ir statistinių duomenų analizė bei sisteminimas.

Atliekant darbą rematasi 16 literatūros bei kitais informaciniais šaltiniais, iš kurių daugiausia pasinaudota I. Žilionienės (2004), Lietuvos laisvosios rinkos instituto (2006), V. Domarko, V. Lukoševičienės (2006) moskliniais leidiniais.