Gautinų sumų apskaita ir analizė įmonėje

Materialiniam visuomenės gyvenimo pagrindui sukurti būtina ūkinė veikla, kurios dėka visuomenės nariai gali tenkinti savo materialinius, socialinius, dvasinius ir kitus reikalingus poreikius. Pagrindiniai ūkinės veiklos rezultatai yra produktai (prekės ir paslaugos), kurie gaminami arba sukuriami įmonėse. Šiame darbe analizuojamos verslo įmonės. Akivaizdu, kad verslo įmonės įsteigimo ir jos veiklos svarbiausias tikslas – pelnas, kuris gali būti gaunamas tik tuo atveju, jei įmonės teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės yra realizuojamos bei turi paklausą rinkoje. Siekiant tinkamai parinkti ir reikiamai įgyvendinti pardavimus, kiekviena įmonė privalo atlikti įvairius rinkos tyrimus, identifikuoti ir įvertinti savo galimybes, išanalizuoti vidaus ir išorės aplinką, nes būsimi pardavimai teiks įmonei ekonominę naudą ir pinigines įplaukas ateityje. Pakankamas grynųjų pajamų, t. y. pelno, perviršis užtikrina ne tik įmonės darbuotojų, vadovų, akcininkų, bet ir klientų, tiekėjų materialinį pasitenkinimą. Verslo apskaitos standartuose (toliau – VAS) pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų pripažinimo neatitikimai finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant mokesčius yra įprastas, bet komplikuotas dalykas. Būtina gerai išmanyti VAS ir pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) reglamentų nuostatas, sugebėti jas palyginti ir išskirti neatitikimus, t. y. suderinti skirtingas teisės aktų nuostatas, nes sudarant galutinę metinę ataskaitą labai svarbu žinoti, kokios VAS nuostatos neprieštarauja PMĮ nuostatoms, o kokios skiriasi [11]. Su pajamų pripažinimo skirtumais, pagal VAS ir PMĮ nuostatas, įmonės susiduria parduodamos prekes. Bendru atveju pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t. y. tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Nuo tikslaus pardavimo apimties registravimo praktikoje, priklauso kokios bus apskaičiuotos pardavimo pridėtinės vertės ir pelno sumos, tačiau pajamų pripažinimo momentai sukelia daug problemų. Su tokiais neatitikimais buhalteriai susiduria beveik kiekvienoje apskaitos srityje ir juos turi žinoti iš anksto, nes įvykus ūkinei operacijai, apmokestinimo klausimus aiškintis jau gali būti vėlu. Užtat, pildant metinę pelno (nuostolių) ataskaitą, reikia atkreipti dėmesį į PMĮ ir VAS nuostatų neatitikimus, kadangi finansinės atskaitomybės vaidmuo – padėti informacijos vartotojams susidaryti nuomonę apie ūkio subjektą ir priimti tinkamus sprendimus. Juk dažniausiai daromi sprendimai yra susiję su apsisprendimų, pvz., suteikti įmonei paskolą, ar nesuteikti, parduoti tai įmonei žaliavas, ar neparduoti, pirkti tos įmonės akcijų, ar nepirkti, ir pan. Žinoma, kai kurie sprendimai yra daromi ir nesivadovaujant finansine informacija, bet finansinės informacijos naudojimas gali nulemti geresnę sprendimo kokybę. [10]. Atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio autorių darbus bei nežymius teisės aktų pokyčius pardavimų apskaitos atžvilgiu, tampa aišku, jog pasirinkta tema nėra pirmą kartą apibendrintas, anksčiau nenagrinėtas klausimas. Vis dėl to, įvertinus naujai įsigaliojusius įstatymus ar jų pakeitimus bei išstudijavus pastarųjų metų literatūrą, tema įgyja šiek tiek naujumo.

Darbo objektas – įmonių gautinos sumos ir jų kontrolė. Darbo tikslas – supažindinti su gautinų sumų apskaita ir kontrole.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti įmonės gautinų sumų apskaitos bendrąsias nuostatas;
2. Susipažinti su svarbiausiomis įmonės gautinų sumų rūšimis bei jų apskaita;
3. Atlikti pasirinktos įmonės finansinės veiklos analizę;
4. Išanalizuoti gautinų sumų apskaitą įmonėje.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė;
2. Sisteminė ir loginė analizė.

Darbo struktūra. Kursinis darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Teorinę dalį sudaro gautinų sumų rūšių ir gautinų sumų apskaitos aprašymas. Praktinėje dalyje nurodomi įmonės aprašymas, sąskaitų likučiai, ūkinių operacijų aprašymas ir registravimas, išvados.