ES lėšų panaudojimas savivaldybėse

Europos Sąjungos struktūrinė parama suvokiama kaip Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kurios yra skirstomos tam, jog nuosekliai mažėtų socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp ES šalių narių ar atskirų jų regionų.

Skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą yra sukurti penki ES fondai, t. y. Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas bei Sanglaudos fondas. Kiekvienas iš jų orientuotas į skirtingų socialinių ar ekonominių reiškinių skatinimą.

Lietuvos Vyriausybės suplanuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimas 2007–2013 m. mūsų šaliai turėtų suteikti šansą priartėti prie Europos senbuvių ir sumažinti skirtumus tarp šalies regionų.

Įgyvendinant ES fondų paramos panaudojimą labai svarbiu faktoriumi tampa tai, kad ES lėšos būtų įsisavinamos ne tik pačiu aukščiausiu valstybiniu lygmeniu, bet ir žemesnėse valstybės valdymo grandyse – savivaldybėse, kadangi būtent šiame valdymo lygmenyje geriausiai žinomi vietos gyventojų poreikiai, o savivaldybės teritorijoje įgyvendinus projektus, finansuojamus iš ES fondų lėšų, jų naudą pajaus dauguma tos savivaldybės gyventojų. Taigi ES lėšas nukreipus į tam tikrus ekonomiškai silpnesnius šalies regionus, būtų galima skatinti jų plėtrą ir taip palaipsniui šalinti įvairių sričių skirtumus šalies viduje.

Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinę paramą Lietuvos savivaldybėse 2007 - 2013 metais.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti ES struktūrinės paramos sampratą bei aprašyti ES struktūrinius fondus.
• Išanalizuoti Lietuvos įsisavintą Europos Sąjungos struktūrinę paramą savivaldybėse 2007-2013 metais.

Darbo objektas – ES struktūrinė parama.

Darbo metodai – mokslinės ir informacinio pobūdžio literatūros analizė.