Valstybės vaidmuo rinkos ekonomikoje

Rinkos ekonomika – mechanizmas, skirtas optimaliai paskirstyti išteklius. Pasiūlos ir paklausos dėsnio reguliuojama konkurencinga rinka gali maksimaliai padidinti vartotojo gerovę, paskatinti ekonomikos augimą, teigiamai paveikti bendrą ekonominę gerovę.

Koks vaidmuo ekonomikoje turėtų būti skirtas valstybei? Ką gali išspręsti rinka, o kokias problemas turėtų spręsti valstybė? Šie diskutuotini klausimai keliami nuolatos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sovietmečiu egzistavusi planinė ekonomika buvo pertvarkoma į rinkos ekomomiką. Akivaizdu, jog kartu kito ir valstybės vaidmuo. Socializmo sąlygomis visus ekonomikos tvarkymo reikalus sprendė valstybė. Jai priklausė ir pagrindiniai gamybos ištekliai. Dabar gal tik Šiaurės Korėjoje ir Kuboje yra išlikęs toks valdymo būdas, o sugriuvus Sovietų Sąjungai, jai priklausiusioje teritorijose valstybės dalyvavimas ekonomikos procesuose gerokai sumažėjo, pasikeitė to dalyvavimo pobūdis.

Valstybė siekdama išvengti rinkos iškraipymų ir užtikrinti jos veiksmingumą, šalies valdžia (parlamentas, vyriausybė, valstybės įstaigos prie vyriausybės) kuria teisines ir institucines sistemas, t. y. nustato taisykles, kurios apibrėžia tinkamą įmonių ir privačių asmenų elgseną rinkoje. Tikriausiai visi sutiktų, jog valstybė turi turėti tam tikras galias. Jai yra pavedamos užduotys ( pvz, sukurti įstatymus, kurie gintų privačią nuosavybę, ir garantuoti, kad jų būtų laikomasi, tvarkyti išorinius kaštus ir įvertinti naudą, skatinti konkurenciją rinkoje, ginti vartotojų teises, garantuoti ekonominį saugumą, stabilizuoti ekonomiką, teikti viešąsias prekes ir paslaugas).

Galima teigti, kad valstybė atlieka mamos funkcijas: saugo, prižiūri, kontroliuoja, rūpinasi, padeda. Jeigu valstybė nesikištų ne tik į rinkos ekonomiką, bet ir į kitas sritis, tai būtų neįmanoma pasiekti geriausių rezultatų.