Visuotinės kokybės vadybos ir darnaus vystymosi koncepcijų esmė

Visuotinės kokybės vadyba yra palyginti naujas dalykas ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Šios disciplinos atsiradimą stimuliavo konkurencinė kova, kai per ketvirtį amžiaus po Antrojo pasaulinio karo Japonijos verslininkai sugebėjo pavyti ir pralenkti JAV ir Vakarų Europos verslininkus produktų kokybės ir produktyvumo lygiu. JAV ir Europos specialistai ir mokslininkai, siekdami susigrąžinti prarastas pozicijas pasaulinėje rinkoje, sukūrė šiuolaikinius visuotinės kokybės vadybos metodus, kurie bus išdėstyti šiame rašomajame darbe.
Kokybės vadyba yra į kokybę orientuotas organizacijos vadovavimo būdas, grindžiamas visuotiniu jos narių dalyvavimu, siekiant ilgalaikės sėkmės organizacijai, jos darbuotojams ir visuomenei. Kokybės vadyba yra viena naujausių ir efektyviausių vadybos koncepcijų, todėl yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kokybės vadybos specialistai teigia, kad yra trys pagrindinės sąlygos šiai pažangiai filosofijai ir metodologijai sėkmingai įgyvendinti: dėmesys vartotojui, nuolatinis tobulėjimas ir visuotinis dalyvavimas. Labai svarbu ištirti šiuos principus, metodus bei įgyvendinimo galimybes.
Šiuolaikinė vadybos koncepcija – visuotinė kokybės vadyba – vaidina ypatingą vaidmenį atskirų ūkio subjektų, šalių ir pasaulio regionų plėtroje. Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus. Apskritai tai yra vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir nuolatinių pastangų.
Bet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o dar geriau būtų – tobulėti sparčiau už konkurentus. Galima išskirti šias sudedamąsias visuotinės kokybės dalis: vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažesniais ištekliais, nuolatinis tobulinimas, visuotinis dalyvavimas tobulinimo procese ir infrastruktūra.[7]
Svarbiausia dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas kuo mažesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti produktų kainas. Jeigu vartotojai nebus patenkinti organizacijos produktais (materialiais, intelektualiais, paslaugomis ar perdirbamosiomis medžiagomis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus. Sėkmingas visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y. reikalingos informacijos, valstybės socialinio ir ekonominio rėmimo, kvalifikacijos, tinkamos organizacijos kultūros ir kt.