Mažmeninė prekyba

Mažmeninė prekyba yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, aptarnaujanti didžiąsias įmones, taip pat esanti jų užuomazga. Šis verslo sektorius greitai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujų darbo vietų tose srityse, kurių prekės ir paslaugos turi didžiausią paklausą, todėl mažmeninės prekybos sektorius yra laikomas vienu iš ekonomikos augimo veiksnių, turinčių esminį poveikį Europos Sąjungos (toliau ES) valstybių narių ūkio raidai ir socialiniam stabilumui.
Mažmeninė prekyba apibrėžiama kaip veikla, susijusi su prekių ir paslaugų pardavimu tiesiogiai galutiniam vartotojui, jo asmeniniam nekomerciniam vartojimui . Mažmenininkai – bendrovės, kurios parduoda prekes galutiniam vartojimui. Mažmeninės prekybos ir vartojimo produktų pramonės šaka apima daugelį kasdienio vartojimo produktų — maisto prekių, tekstilės, baldų, tabako produktų — prekybą. Šios šakos plėtrai daugiausia įtakos turi didėjanti žmonių perkamoji galia, šalies rinkos užkariavimas.
Mažmeninės prekybos sektorius išsiskiria iš kitų verslo sričių konkurencijos intensyvumu. Rinkoje tarpusavyje konkuruoja to paties tipo prekybos įmonės ir skirtingų tipų parduotuvės. Kadangi konkurencija mažmeninės prekybos srityje yra ypatingai didelė, riboti yra ir rinkos plėtros ištekliai, tad rinkos žaidėjams nėra lengva pritraukti klientus, ir jie priversti ieškoti naujų priemonių, kaip didinti savo pajamas .
Mažmeninė prekyba Lietuvoje vertinama kaip vienas iš perspektyviausių šalies ekonomikos sektorių. Todėl svarbu skatinti šio tipo įmonių plėtrą ir jų veiklos intensyvinimą. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo verslininkai skundžiasi, jog verslo sąlygos yra labai sunkios ir visiškai nepalankios prekybai plėtoti. Ši tema nuolat analizuojama mokslinėje literatūroje, siekiant suvokti priežastis, kurios trukdo prekybos plėtrai šalyje, bei pateikti galimus plėtros kliūčių šalinimo būdus. Auganti mažmeninės prekybos svarba ir įtaka ekonominiam pasaulio ūkio vystymuisi lemia padidintą mokslininkų ir valstybės valdymo institucijų dėmesį analizuojant prekybos plėtros procesus, tendencijas bei perspektyvas bei ieškant efektyvių prekybos naudos nacionalinei ekonominei ir socialinei plėtrai didinimo būdų.
Šios temos aktualumą sąlygoja nepaliaujamas ekonominių skirtumų tarp ES valstybių narių didėjimas, nepaisant ES vykdomos ekonominės politikos. Tai ypač akivaizdu tapo pastaraisiais metais, ES valstybėms išgyvenant pasaulinę krizę. Lietuva ir Latvija yra vienos iš sunkiausiai šią krizę išgyvenančių valstybių. Mažmeninės prekybos įmonės yra vienas iš skaudžiausiai krizę pajutusių verslo objektų, tačiau kartu ir lengviausiai prisitaikančių. Todėl ne tik Baltijos valstybės, bet ir ES šiam verslo objektui skiria išskirtinį dėmesį.
Mano pasirinkimą apsiriboti trijų Baltijos valstybių mažmeninės prekybos plėtra lėmė keletas priežasčių. Pirma, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis Latvija ir Estija yra prioritetinė Lietuvos užsienio politikos sritis. Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su šiomis valstybėmis. Antra, Lietuva, Latvija ir Estija vienu metu tapo ES narėmis, be to, šios valstybės panašios plotu, gyventojų skaičiumi bei verslo sąlygomis. Šios trys Baltijos valstybės nuolat konkuruoja tarpusavyje, todėl labai įdomu palyginti šių valstybių mažmeninės plėtros sąlygas ir galimybes, bei Baltijos valstybių galimybes konkuruoti tarpusavyje.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti mažmeninės prekybos plėtros tendencijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, keliami šie darbo uždaviniai:
1. apžvelgti mažmeninės prekybos sampratą, struktūros ypatumus Lietuvoje ir pasirinktose valstybėse;
2. įvertinti mažmeninės prekybos plėtros galimybes ir pagrindines kliūtis;
3. atlikti lyginamąją minėtų valstybių mažmeninės prekybos pagrindinių ekonominių rodiklių analizę.
Darbe atliekama atvejo analizė, kurios metu remiamasi pirminiais (vyriausybių ataskaitos) ir antriniais (statistiniai duomenys, tarptautinių organizacijų vertinimai, publikacijos spaudoje bei analitikų darbai) tyrimo šaltiniais. Siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą, išsamumą ir patikimumą, šiuo darbu siekiama pateikti susistemintą informaciją apie mažmeninės prekybos plėtrą trijose Baltijos valstybėse.
Tiriant mažmeninės prekybos reikšmę šalių ekonomikai, įvertinant tarptautinės plėtros tendencijas bei akcentuojant Baltijos valstybių vykdomą mažmeninės prekybos plėtros politiką, naudojamasi tokiais tyrimo metodais kaip lyginamoji ir statistinė analizė, loginė ir sisteminė literatūros ir informacinių šaltinių bei ES ir Lietuvos teisinių dokumentų, reglamentuojančių mažmeninę prekybą, analizė.
Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, kurioje pristatoma mažmeninės prekybos samprata, struktūros ypatumai, empirinė dalis, kurioje remiantis šalių pateikiamais mažmeninės prekybos ekonominiais rodikliais, atliekama Lietuvos, Latvijos ir Estijos mažmeninės prekybos ekonominių rodiklių analizė. Atliktos analizės pagrindu formuluojamos išvados ir pateikiamos rekomendacijos.