Veiklos planavimas nevyriausybinėse organizacijose

Kiekvienoje demokratinėje visuomenėje egzistuoja trys pagrindiniai organizacijų sektoriai: valstybinis, kuriam priskiriamas Seimas, Vyriausybė, ministerijos, apskričių ir savivaldybių valdymo institucijos, kitos valstybinės ar savivaldybių įstaigos; antrasis – verslo sektorius, kuriam priklauso įvairių rūšių komercinės ir gamybos įmonės bei bendrovės ir trečiasis, kurį sudaro nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos gali būti apibrėžiamos kaip „organizacijos, paremtos savanoriška veikla, pelno nesiekiančios, nepavaldžios valdžios institucijoms“ ; „laisva piliečių valia įkurtos demokratinės organizacijos, kurios tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme“ .
Lietuvai stiprinant savo demokratijos pagrindus, smarkiai didėja nevyriausybinio sektoriaus svarba tiek valstybiniame, tiek kiekvieno piliečio gyvenime. Nevyriausybinės organizacijos yra naudingos visuomenei, kadangi jos greičiau pastebi aktualias socialines problemas, skatina visuomenės pilietiškumą, yra tarpininkės tarp valdžios ir verslo struktūrų bei žmonių ir pan.
Tam, kad nevyriausybinės organizacijos sugebėtų atlikti savo funkcijas ir dirbti profesionaliai, joms labai svarbu mokėti tinkamai planuoti savo veiklą. Veiklos planavimas – kiekvienos organizacijos pagrindas. Organizacijoms planavimas svarbus tuo, kad jis įgalina organizaciją konkrečiai ir tiksliai apibrėžti situaciją, kurioje organizacija yra šiuo metu, numatyti, ką ji nori pasiekti, iškelti tikslus ir uždavinius, kad pasiekti norimą padėtį, taip pat numatyti reikalingus darbuotojus, lėšas ir kitus išteklius veiklai įgyvendinti. Planavimas įgalina organizaciją organizuoti kasdieninį darbą bei lanksčiai reaguoti į pokyčius arba krizines situacijas. Todėl organizacijų veiklos planavimo nagrinėjimas – aktualus ir svarbus klausimas.
Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti veiklos planavimo nevyriausybinėse organizacijose aspektus.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti nevyriausybinės organizacijos sampratą.
2. Atskleisti veiklos planavimo organizacijoje reikšmę.
3. Aptarti veiklos planavimo nevyriausybinėse organizacijose ypatumus.
4. Aprašyti skirtingus planavimo modelius nevyriausybinėse organizacijose.
Darbo objektas – veiklos planavimas.
Nevyriausybinių organizacijų veikla, jos organizavimu ir planavimu domėjosi ir analizavo daugelis Lietuvos ir užsienio autorių. R. Šimašius (2007) nagrinėjo nevyriausybinių organizacijų termino problemą, šių organizacijų teisinį reglamentavimą ir jo vaidmenį, pasaulinę nevyriausybinių organizacijų reglamentavimo praktiką. M. Arimavičiūtė (2006) apibūdino viešojo sektoriaus specifiką bei plačiai aprašė strateginį ir programinį planavimą, atsižvelgiant į nepelno organizacijų pobūdį. G. J. Stern (1996) daugiausia nagrinėjo nevyriausybinių organizacijų marketingą, tačiau jį glaudžiai siejo su sugebėjimu tinkamai planuoti veiklą. J. Budrienė (2005) įsigilino į darbo ir veiklos organizavimo ypatumus, apibrėžė svarbiausius veiksnius ir aspektus, turinčius įtakos veiklos organizavimo efektyvumui. Rusų mokslininkai I. V. Anatoljevič, T. V. Popova (2008) taip pat nagrinėjo veiklos organizavimo ypatumus ir principus.
Minėti ir kiti autoriai pabrėžė nevyriausybinių organizacijų specifiką ir neretai sudėtingesnę nei kitų įmonių veiklą, kas kelia papildomus reikalavimus ir pasunkina veiklos planavimo procesą. Kadangi nevyriausybinės organizacijos – modernios, naujos visuomenės bruožas, jų tyrimai ir metodiniai nurodymai veiklos organizavimui taip pat yra pakankamai nauji bei reikalauja gilesnės analizės ir plėtros. Atsižvelgiant į tokį nevyriausybinių organizacijų specifiškumą bei veiklos planavimo svarbą, būtina toliau gilintis į nevyriausybinių organizacijų veiklos planavimą, ieškoti pozityvios praktikos pavyzdžių ir tinkamiausių nevyriausybinėms organizacijoms planavimo modelių.