Romantizmo epochos konspektas

Romantizmas – XVIII a. pabaigoje–XIX a. Europos ir Šiaurės Amerikos kultūros epocha, turėjusi ilgalaikį poveikį meno, filosofijos tradicijai, politiniam ir socialiniam gyvenimui. Romantizmas išreiškė Vakarų civilizacijos Naujųjų laikų žmogaus mentaliteto kaitą, lėmusią modernizmo ir postmodernizmo epochų pobūdį. Romantizmo kultūra susiformavo kaip reakcija į XVIII a. pabaigos–XIX a. modernizacijos procesus: visuomenės pasaulietėjimą, mokslinio pasaulėvaizdžio įsivyravimą kultūroje, industrinių visuomenių, kapitalistinės ekonomikos įsigalėjimą. Romantizmas yra daugialypis reiškinys, atliepęs skirtingų kraštų, kuriuose reiškėsi, kultūrinius, socialinius, politinius procesus. Pavadinimas susijęs su Viduramžių riterine literatūra, parašyta romanų kalbomis, bei šios epochos lyrinės ar herojinės dainos žanru – romansu. Jis visų pirma nurodo pakitusius, palyginti su ankstesnėmis epochomis, meninės kūrybos orientyrus: Romantizmo menininkai nuo Antikos atsigręžė į Viduramžius – religingumo, tikėjimo stebuklais, mistinių išgyvenimų ir pirminio, nesuvaržyto emocingumo epochą. Epochą, kurioje matytos ir originalių tautinių kultūrų, nesekančių „svetimais pavyzdžiais“, ištakos.