Treniravimo mokslas

Vienas svarbiausių dalykų yra krūvių valdymo procesas, o jo valdymui yra 4 pagrindiniai žingsniai: 1. Atleto pradinės būsenos įvertinimas (fiziologija, biomechanika, psichologija, genetika), šia būsena svarbu vertinti įvairiuose etapuose. 2. Siekiamos būsenos modeliavimas arba tikslas, ką mes norime pasiekti per metus, per didelį makrociklą ar mezociklą irk ą mes siekiame ištreniruoti. 3. Krūvio ir būsenos trajektorijų modeliavimas (pradinis ir siekiamas). Numatoma kaip kis atleto būsena į krūvio pokyčius. 4. Krūvio ir organizmo būsenos koregavimas. Reikia žinoti kaip reikės akeist ar koreguot atleto būsenas, jei nepasiseks (jis persitreniruos ar kažkas neatitiks). Svarbiausias treniravimo dėsnis yra organizmo būsena- superkompensacija- organizmo gebėjimas kitą dieną jaustis žymiai geriau. Be jos, būtų neįmanoma ištreniruoti atleto. Superkompensacijos principas: kuo didesnis krūvis per treniruotę, kuo organizmas daugiau pavargsta, tuo didesnė bus superkompensacija (ji atsiranda vėliau). Mūsų organizmas treniruojasi, dėl to, kad mes pavargstame, o vėliau, poilsio metu mumyse mobilizuojasi milijonai mechanizmų, mūsų pavargusiom įvairiom organizmo ląstelėm ne tik atstatyti, bet ir suteikti naujas galias, kad galėtų atlaikyti tokius pačius ar dar didesnius krūvius.