Jonas Biliūnas - Liūdna pasaka. Pasakotojas.

Pasakotojas prisimena jam labai svarbų artimą žmogų – mylimą moterį. Nuotaika niūri, nes pasakotojas ilgisi jaunystės, prisimena gražias dienas, nostalgija sukelia liūdesį, nes išryškina dabartį – senatvę ir vienatvę. Gailimasi, kad tos jaunos dienos jau nebesugrįš. Moteris greičiausiai yra tik pasakotojo vizija, nes jis niekada nebuvo su ja susitikęs, dažnai įsivaizduodavo jos išvaizdą ir ką ji galėtų veikti. Jautė, kad šiai įsivaizduojamai moteriai gali atsiverti, pasipasakoti, ja pasitikėjo ir brangino – juk ji niekam nieko išpasakoti negalėjo.<...>