Gyvūnų biologija, II koliokviumas

Tipas: Sarcomastigophora

Potipis: Mastigophora

Klasė: Phytomastigophorea

Būrys: Volvocida

• Volvox sp.

Augaliniai žiuželiniai, turi chromatoforus su chlorofilu, todėl yra autotrofai. Pasidaliję jie neatsiskiria, suformuoja sferines kolonijas. Jos auga iki tam tikro individų skaičiaus, susidarius daugiau, dalinasi visa kolonija. Individas turi du žiuželius, stambius chromatoforus ir raudonas stigmas, asimiliacijos produktas – krakmolas. Suaugusioje maurakulio kolonijoje randama dukterinių kolonijų, susidariusių iš specializuotų ląstelių nelytinio dauginimosi būdu. Tam tikrą laiką dukterinė kolonija būna tėvinės kolonijos viduje, po to išsilaisvina – išskiria fermentą, išardantį dalį tėvinės kolonijos ir leidžiantį dukterinei kolonijai išsilaisvinti. Lytiniu būdu Volvox 5-10 ląstelių skyla politomijos būdu ir susidaro 256 mikrogametos, kitos, apie 30 moteriškųjų ląstelių neskyla, kaupia maisto medžiagas, tampa kiaušialąstėmis. Jas apvaisinus susidaro zigota (oogamija). Zigota apsigaubusi dangalais dalinasi politomijos būdu ir pradeda formuotis nauja kolonija, susidarius naujoms kolonijoms, senoji žūsta. Žiuželinių, turinčių lytinų dauginimąsi, diploidinį rinkinį turi tik zigota, kurioje vyksta mejozė, kolonijų individai yra haploidiniai.

Tipas: Sarcomastigophora

Potipis: Mastigophora

Klasė: Phytomastigophorea

Būrys: Euglenida

• Euglena sp.

Pavieniui gyvenantys stambūs žiuželiniai. Turi vieną žiuželį ir chlorofilo. Rezervinė medžiaga – paraamilas. Turi stigmą – raudono pigmento grūdelių sankaupa netoli žiuželio pamato, todėl jie juda į šviesą. Tamsoje maitinasi saprofitiniu būdu, paimdamos medžiagas visu kūno paviršiumi (pinocitozė), tad euglenos yra miksotrofiniai organizmai. Prie žiuželio pamato pro angelę ir kanalėlį maistas patenka į endoplazmą, kurioje susidaro virškinamoji vakuolė. Branduolys būna vienas, kuris pasidalina mitoziškai, o po ir visas individas išilgai.