Baudžiamosios teisės konspektas

Labai geras konspektas, kuris padėjo labai gerai išlaikyti  baudžiamosios teisės egzaminą. Gerai sustruktūruotas, apžvalgus.

Bendroji dalis

I tema. Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas.

T1. 1. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje.

Baudžiamosios teisės sąvoka. Uždaviniai.

BT - tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

BT – teisės šaka, kuri reglamentuoja 3 esminius aspektus:

nusikaltimą,

bausmę,

sąlygas, kurioms esant taikoma ta bausmė.

BT uždaviniai yra specifiniai palyginus su kitomis teisės šakomis. BT vienintelė teisės šaka nukreipta į praeitį, jos veikimas siejamas su praeities veiksmais ir neveikimu, padarytais praeityje. Ji numato atsakomybę už veikas praeityje.

BT 1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę žalą asmens, valstybės ar  visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti  nusikalstamų  veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis  bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis  baudžiami nusikaltusieji  asmenys norint juos pataisyti.

Literatūroje kartais BT sąvokos turinys yra skirstomas į dvi dalis: baudžiamąją teisę subjektyvine prasme (ius puniendi) ir baudžiamąją teisę objektyvine prasme (ius poenala).

Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius punlendi) iš esmės turi atsakyti į klausimą dėl valstybės teisės nubausti pilietį, padariusį nusikaltimą.Yra daug teorijų apie tai. Pažymėtina, kad valstybės teisė nubausti pirmiausia atsiranda todėl, kad ji teisės normų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje. Iš piliečių reikalavimo užtikrinti jų saugumą išplaukia valstybės pareiga užtikrinti joje gyvenančių žmonių interesus ir saugumą. Ši valstybės pareiga yra atsiradusi iš jos pačios paskirties. Teisės nustatytai tvarkai užtikrinti panaudoja ir teisės pažeidėjų nubaudimą bei taisymą. Atsižvelgiant į tai tam tikri nubaudimo teisės aspektai įgyja savarankišką prasmę ir todėl ši baudžiamosios teisės sritis gali būti specialiai akcentuota.

Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala) – tai visuma įstatymo numatytų draudimų ar įpareigojimų, kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose. Šios baudžiamosios teisės normos apibrėžia saugomų teisinių gėrybių apimtį ir jiems padaromos žalos pobūdį.