Farmakognozijos egzamino klausimai

1. Etnobotanikos ir etnofarmacijos tikslai

• Etnobotanika ir etnofarmakologija - tarpdisciplininės mokslinių tyrimų sritys, kuriose konkrečiai nagrinėjamos empirinės vietinių tautų žinios apie vaistines medžiagas ir jų galimą naudą sveikatai ir galimą toksikologinę riziką, susijusią su tokiomis priemonėmis.
• Empirinės žinios kartais buvo užrašomos vaistažolių ir kitokiuose materia medica tekstuose.
• Rašytinės tradicijos yra geriau dokumentuotos ir lengviau prieinamos, tačiau vietinės fitoterapijos rašytinės ir žodinės formos yra svarbūs veiksniai, įtakojantys vaistinių augalų naudojimą Vakarų pasaulyje.

Etnobotanika analizuoja žmonių ir augalų santykius visame jų sudėtingumo lygyje ir paprastai grindžiama išsamiu stebėjimu ir tyrinėjimu, kaip visuomenė naudoja augalus, įskaitant visus su šiuo naudojimu susijusius įsitikinimus ir kultūrines praktikas.

1. Junginių iš gamtos privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Jie turi daug funkcinių grupių ir chiralinių centrų, tos savybės jiems suteikia ypatingą formą ir stulbinamą biologinį aktyvumą.
• Dar vienas junginių iš gamtos privalumas, kad jie „ draugiški aplinkai“, ir kad jie gali būti gaminami kaip atsinaujinantys šaltiniai auginant juos sintetinančius augalus, arba fermentuojant mikroorganizmus, kurie juos gamina.

Trūkumai:

• Susidomėjimas natūraliais vaistais kilo dėl visuomenės įsivaizdavimo, kad natūralūs produktai yra saugūs ir netoksiški , bet kai kurie patys pavojingiausi nuodai yra kilę būtent iš gamtos.
• Sintetinė chemija negali pilnai pakartoti organizmų gebėjimo sintetinti tokias struktūriškai sudėtingas ir skirtingas natūralių produktų molekules.