Algologija. Dumbliai

Visus dumblius sieja:

1) jų kūnas yra gniužulas;

2) pagrindinis pigmentas – chlorofilas a;

3) fotosintezės vykdymas.

Kilmė. Seniausi „dumbliai“ - melsvabakterės. Jų klestėjimo laikas- proterozojus. Pirmieji prokariotai turėjo būti fototrofiniai arba heterotrofiniai anaerobai, nes atmosferojoje ir vandenyje nebuvo O2. O2 atmosferoje atsirado dėl esančių melsvabakterijų. Didėjant atmosferos O2 koncentracijai, pradėjo formuotis aerobiniai eukariotiniai organizmai.

Heterotrofui organinė anglis ir endosimbionto teikiama energija buvo svarbesni už medžiagas, kurias jie būtų gavę, jei būtų suvirškinę fotosintetinį organizmą. Praryti organizmai gyveno kaip simbiontai heterotrofo ląstelėje ir palaipsniui transformavosi į organėles. Pirminės endosimbiozės būdu susidariusi dumblių chloroplastams būdingi keli bendri požymiai: 1) Jų chloroplastą dengia dvi memebranos: pirminė, vidinė. 2) Yra prarytos melsvabakterės plazminė membrana, o antroji – heterotrofo virškinamosios vakuolės membrana. Pirminės simbiozės būdu susiformavo žaliadumbliai, raudondumbliai ir gliaukofitai, nes jų chloroplastai panašios į melsvabakterių ląsteles.

Antrinės simbiozės metu eukariotiniai organizmai, susiformavę pirminės simbiozės būdu, buvo praryti heterotrofinių organizmų.

Antrinės simbiozės būdu susiformavo kriptofitai, ochrofitai, euglendumbliai, dalis dinofitų. Jų chloroplastus dengia papildomos membranos. Papildoma chloroplasto membrana yra reliktinė simbiontinio dumblio plazminė membrana, išorinė – grūdėto endoplazminio tinklo membrana.

Dumblių požymiai:

Augimo formos:

1. Vertikali. Vertikaliai augantis dumblis prie substrato tvirtinasi pamatine ląstele, rizoidais arba gleivėmis.
2. Horizontali. Horizontaliai augantis dumblis prie substrato tvirtinasi visu savo paviršiumi.

Gyvenimo formos yra keturios: vienaląstė, kolonijinė, daugialąstė ir neląstelinė.

• 1) Vienaląstė - tai viena ląstelė, atliekanti visas būtinas organizmo funkcijas. Jų forma ir dydžiai varijuoja rūšių, genčių lygyje.
• 2) Kolonijomis gyvenančių dumblių ląstelės funkcionuoja kiekviena savarankiškai. Dumbliai kolonijose yra sujungti gleivėmis ar paviršinių ląstelių struktūromis. Vienose kolonijose ląstelių formos ir funkcijos yra vienodos, kitose kolonijose ląstelės skiriasi morfologiniai požymiai, trečiose- funkcijomis. Dažnai dumblių kolonijas sudaro kelių kartų ląstelės.
• 3) Daugialąstė– dumblis sudarytas iš viena ar keliomis eilėmis išsidėsčiusių ląstelių, susijungusių tarpusavyje citoplazminiais saitais. Kai kuriems daugialąsčiams dumbliams būdingi primityvūs audiniai, o kai kurių gniužulas diferencijuotas į rizoidus, kauloidus, filoidus (šaknų, stiebų ir lapų pirmtakai).
• 4) Neląstelinė – tai daugiabranduolė, makroskopinė ląstelė.