Algologija (sistematika)

Dumblių sistematika

Sistematikoje organizmai klasifikuojami į grupes pagal jų sandarą, funkcionavimą, ekologiją, atsižvelgiama į jų kilmę ir filogenetinius ryšius. Klasifikuojant dumblius remiamasi ankščiau 2 skyriuje išvardintais morfologiniais, citologiniais, biocheminiais ir molekuliniais požymiais. Pagal naujausias mokslininkų pateikiamas klasifikacijas dumbliai yra suskirstyti į 8-12 skyrių. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystantis molekuliniams, biocheminiams ir elektroninės mikroskopijos tyrimo metodams, dumblių klasifikacija yra peržiūrima, keičiami aprašytų taksonų rangai, išskiriami nauji dumblių skyriai ir klasės, apjungiamos rūšys. Taigi painiava dumblių sistematikoje yra didelė.

Tai vienaląsčiai, monadinio gniužulo tipo, gėlų, sūrių ir apysūrių vandenų planktone tarpstantys dumbliai. Dabartiniu metu pasaulyje žinomos 9 rafidofitainių gentys ir apie 20 rūšių. Gėlavandenių genčių (Gonyostomum, Merotrichia, Vacuolaria) rūšys paplitusios mažuose sekliuose mezotrofiniuose ir distrofiniuose vandens telkiniuose (pH 3.2–7.0). Auga planktone, metafitone arba bentose. Kai kurios rūšys aptinkamos pelkėse tarp Sphagnum rūšių. Sūrių ir apysūrių vandenų rūšys auga atvirų jūrų ir apysūrių estuarijų planktone, sukelia vandens „žydėjimus“. Pavyzdžiui, Chatonella genties rūšys dažnai sukelia vandens „žydėjimą“ organinėmis medžiagomis turtingose apysūrėse estuarijose. Keletas jūrinių rafidofitainų rūšių (Chatonella antiqua, Heterosigma asashiwo, H. carterae, Fibrocapsa japonica) išskiria toksines medžiagas nuodingas žuvims. Gonyostomum genties rūšys sukelia gėlų vandenų „žydėjimą“. Maudantis tokiame vandenyje buvo nustatyti žmonių odos alerginiai susirgimai (Canter-Lund, Lund, 1995).

Klasė Dictyochophyceae – diktiofitainiai

Tai vienaląsčiai, monadinio gniužulo tipo šaltavandeniai dumbliai, plačiai paplitę sūrių vandenų planktone, kartais sukelia vandens „žydėjimus“. R. E. Lee (1992) klasifikacijoje ši dumblių grupė yra priskirta auksadumblainių (Chrysophyceae) klasės Dictyochales eilei. Dabartiniu metu naudojama P. C. Silvos (Silva, 1980) pasiūlyta sistema, kurioje diktiofitainiai dar kai kurių mokslininkų vadinami silikoflagelatais (silicoflagellates) yra priskiriami Dictyochophyceae klasės vienai Dictyochales eilei. Šiuo metu gyvena tik vienos Dictyocha genties kelios rūšys (D. fibula, D. antarctica; D. crux). Tačiau kreidos periode (prieš 145 mln. metų) jų įvairovė buvo žymiai didesnė. Miocene (prieš 23 mln. metų) užfiksuotas rūšių įvairovės pikas – aprašyta apie 100 fosilinių rūšių. Diktiofitainių rūšių fosilijos gerai išsilaiko dugno nuosėdose dėl ląstelės skeleto, sudaryto iš silicio druskų ir yra geras skirtingų geologinių epochų temperatūros pokyčių mikropaleontologinis indikatorius.

Skyrius Haptophyta (Prymnesiophyta) – haptofitai

Haptofitai yra mikroskopiniai organizmai, paplitę daugiausia jūrų ir vandenynų planktone. Sudaro iki 45% fitoplanktono biomasės. Formuoja gausias nanoplanktono ir pikoplanktono bendrijas ir yra vieni iš svarbiausių pirminės organinės medžiagos producentų atviruose vandenynuose bei jūrose (Van den Hoek ir kt., 1995). Pasaulyje žinoma apie 60 (80) haptofitų genčių 300 (500) rūšių. Dauguma jų tarpsta tropikų ir subtropikų zonos vandenyse. Jų normaliam vystymuisi reikalingos biologiškai aktyvios medžiagos: tiaminas (vit. B1) ir kobalaminas (vit. B12). Haptofitai auga ir vidutinio klimato bei poliarinėse jūrose, tačiau čia jų rūšių įvairovė yra žymiai skurdesnė. Gėluose vandenyse vystosi tik keletas rūšių.

Haptofitai greitai dauginasi (iki 2 generacijų per dieną), todėl per trumpą laiko tarpą suformuoja gausias populiacijas ir sukelia vandens „žydėjimą“. Dėl mažo ląstelių dydžio, greito augimo ir kaupiamų maisto medžiagų haptofitai yra svarbus ir lengvai suvirškinamas jūrų zooplanktono maistas. Kai kurios rūšys (Chrysochromulina polypelis, Prymnesium parvum) išskiria toksines medžiagas, sukeliančias masišką žuvų bei moliuskų žūtį.

Šioje knygoje dumblių sistematika pateikta pagal Van den C. Hoek ir kt. (1995) ir L. E. Graham, L. W. Wilcox (2000) sistemą. Dumbliai yra suskirstyti į 10 skyrių. Jų keli būdingi požymiai pateikti 1 lentelėje.

Klasė Eustigmatophyceae - eustigmatofitainiai

Eustigmatofitainiai yra daugiausia mikroskopiniai (2–32 µm dydžio), vienaląsčiai kokoidinio gniužulo tipo dumbliai. Dauguma eustigmatofitainių rūšių paplitusios gėlų, mažiau - sūrių ir apysūrių vandenų planktone bei metafitone, rečiau bentose (epifitone, episamnone ir epilitone), taip pat sausumoje – dirvožemio paviršiuje. Gausiai vystosi mezotrofiniuose ir distrofiniuose ežeruose esant vandens temperatūrai 0–15oC. Viena rūšis (Corvomyenia everetii) yra gėlavandenių pinčių simbiontas. Dabartiniu metu pasaulyje žinoma apie 8 eustigmatofitainių gentis ir 15 rūšių.