Kraujotakos modulio konspektas

. Apatinė tuščioji vena, jos vieta ir intakai. Apatinės tuščiosios venos anastomozės: kava-kavalinės ir porto-kavalinės.

Apatinė tuščioji vena, v. cava inferior, prasideda ties IV juosmens slanksteliu susijungus bendrosioms klubo venoms, vv. iliacae communes, o pasibaigia dešiniajame prieširdyje. V. cava inferior kyla į viršų dešine aortos puse, eina užpakalyje kepenų bendravarde vaga, perveria diafragmą, taip pat pro bendravardę angą įeina į cavum perkardii ir įteka į prieširdį. Betarpiškai į ją įteka kraujas iš kojų, mažojo dubens, pilvo sienos ir porinių pilvo organų.

Pilvo venos, skirstomos į pasienines ir vidurių venas. Pasieninėms venoms priklauso juosmeninės ir diafragminės venos.

1. Juosmeninės venos, vv. lumbales, yra aštuonios: po keturias iš kiekvienos pusės. Jos surenka kraują iš pilvo sienos ir anastomozuojasi su stuburo veniniais rezginiais.

2. Diafragminės venos, vv. phrenicae, įteka į v. cava inferior virš kepenų. Jos surenka kraują iš diafragmos.

Vidurių šakos yra porinės.

1. Kepenų venos, vv. hepaticae, įeina į v. cava inferior žemiau diafragmos, ties ta vieta, kur vena yra bendravardėje kepenų vagoje. Jų skaičius nepastovus — keletas smulkių ir 2—3 stambios.

2.Antinkstinė vena, v.suprarenalis, dešinėje pusėje įteka į v. cava inferior virš v. renalis, o kairėje pusėje — į v. renalis.

3. Inksto vena, v. renalis, eina priekyje bendravardės arterijos. Kairioji vena yra ilgesnė, nes iš priekio skersai kerta aortą. Į kairiąją inksto veną įteka v. suprarenalis sinistra ir v. testicularis sinistra arba v. ovarica sinistra.

4. Sėklidės vena, v. testicularis, arba kiaušidės vena, v. ovarica, prasideda atitinkamose lytinėse liaukose veniniu tinklu, kuris apipina bendravardę arteriją veniniu rezginiu, plexus pampiniformis. Vyrų rezginyje, einant per canalis inguinalis, venų skaičius sumažėja, o dar vėliau, einant aukštyn, susilieja į v. testicularis. Dešinioji vena smailiu kampu įteka į v. cava inferior, o kairioji — stačiu kampu į v. renalis. Moterų analogiškas veninis rezginys per tuba uterina ir lig. latum venas anastomozuojasi su plexus ute-rinus.

Vartų vena, v. portae, prasideda už kasos galvos susijungus blužninei, viršutinei ir apatinei pasaito venoms. Paskui v. portae eina tarp lig. hepatoduodenale lapelių, kartu su a. hepatica communis ir duetus choledochus. Ties kepenų vartais vena pasidalija į dešiniąją ir kairiąją šakas, kurios kepenyse šakojasi iki kapiliarų. V. portae ir jos šakos vožtuvų neturi.