Filosofijos konspektas

1) Filosofijos objektas. Filosofinio mąstymo savitumas

Filosofija :

• mokslas tiriantis bendriausius gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos dėsnius.
• mąstymas, kuriuo žmogus ieško atsakymų į būties klausimą, norėdamas įprasminti savo egzistenciją mirties akivaizdoje.

Filosofijos [mokslo] objektas – būties pagrindai, žmogaus santykis su pasauliu ir pačiu savimi. Anot Platono – pagr. problemos: tiesa – gėris – grožis. Pagal Kantą problematikos klausimai: Ką aš galiu žinoti? Ką aš privalau daryti? Ko aš galiu tikėtis? Kas yra žmogus?

Filosofinis mastymas – mastymas neturintis aiškiai apibrėžto objekto. Filosofiškai mastyti sugeba kiekvienas (net vaikai, psichikos ligoniai), jis yra pirmapradis. Šiam mąstymui, skirtingai nei moksliniam, nebūdinga pažanga.

Filosofijos ir jos mąstymo modelio atmetimas – savos filosofijos kūrimas.

2) Filosofija ir kiti mokslai

Filosofija ir mokslas antikoje: sen. Graikijoje filosofija atsiranda kaip savotiškas universalus mokslas. Pirmieji mąstytojai – fiziologai (gamtos tyrinėtojai). Aristotelis teigė, kad filosofija yra “dieviškoji”, o kiti mokslai kyla iš “žemesnių” žmonių poreikių.

Filosofija ir mokslas viduramžiuose: čia filosofijos ir mokslo klausimas dar labiau susipainioja, nes filosofija susipina su teologija.

Filosofijos ir mokslo santykis naujaisiais laikais: vykstant dideliems raidos pokyčiams, išryškėjo tikroji mokslo esmė – galima apibrėžti filosofijos ir mokslo skirtumus.

Filosofijos ir mokslo skirtumas:

• Filosofija gali vartoti tik natūralią kalbą, kurios esmės nekeičia net terminai.
• Filosofija susijusi su jusliniais fenomenais ir daiktų formomis. Vienintelis filosofijos orientyras – forma, daiktiškoji būtis, kuri garantuoja pasaulio pastovumą. Filosofija gali apmąstyti pasaulį, bet nepajėgia jo pažinti.
• Mokslas sunaikina formų pasaulį, jį išreikšdamas formulėmis. Didžiausias pavojus glūdintis moksle – žmogaus ribų, o kartu transcendencijos užmarštis.
• Filosofija apmąsto pasaulį, o mokslas jį pažįsta.

Filosofijos ir mokslo panašumai:

• Filosofijoje esama pažintinio elemento, bet toks pažinimas nėra nei tikslus, nei griežtas ir neprilygsta moksliniam pažinimui.
• Esama pažintinių momentų, nors jie ir nenulemia filosofinio mąstymo esmės. Mokslas ir filosofija gali susitikti ir susilieti, bet negali visiškai sutapti. Savo ištakomis ir tikslais filosofija artimesnė religijai ir menui, negu mokslui.

3) Filosofija ir religija

Religijos ir filosofijos santykis nors ir konfliktiškas, tačiau neabejotinas.

Filosofijos ir religijos santykis:

• religija yra filosofijos ištakų šaltinis;
• filosofija ir religija atlieka tas pačias funkcijas, tačiau skirtingais būdais;
• skirtingi filosofai įvardina skirtingas filosofijos ir religijos santykio galimybes;
• Rytų kultūroje religija ir filosofija sudaro vieną mokymo sistemą;
• Europinėje kultūroje religijos ir filosofijos santykis išlieka konfliktiškas;
• filosofija ir religija turi skirtingą santykį su žmonėmis;
• religija yra filosofijos objektas;
• religijos ir filosofijos santykis suvokiamas kaip tikėjimo ir žinojimo santykis;
• filosofija ir religija susijungdamos sukūrė mokymą, jungiantį transcendentinę tradiciją ir praktinę gyvenimo mokyklos tradiciją (pvz.: konfucianizmas).