Duomenų analizės įvadas

Duomenys tai matavimų rezultatas, matavimo duomenys gali būti trejopi:

• Vardiniai duomenys (pavardės, tyrimų ir testų pavadinimai, stulpelių ir eilučių ataskaitos);
• Kokybiniai duomenys (analizuojant socialinę šalių raidą, nustatant tų šalių vietą jų tarpe, yra naudojami taip vadinimai integruoti rodikliai, toks ir yra socialinės pažangos indeksas, jis trijų komponentų visuma: Galimybė ilgai gyventi, informacijos prieinamumas, ekonominės galimybės);
• Diskretieji duomenys;

• Ø Kiekvienam matavimui reikalinga skalė - tai požymių, reikšmių matavimo būdas.

• Ø Požymis – Reiškinių, procesų, savrbiausias bruožas (lytis, gimimo metai, užimtumas).

Parenkant matavimo būdą, atsižvelgiama į kiekvieno požymio prasminį turinį, jis identifikuojamas, tai yra susitariama, kas yra kas.

Pagrindinės matavimo skalės:

• Nominolioji – tai požymio reikšmių matavimo būdas, kuriuo tyriami objektai ar individai skirstomi į grupes. Ši skalė taikoma atliekant gyventojų surašymus, tiriant ūkio subjektus;
• Dichotominė – šioje skalėje požymių reikšmes yra priskiriamos prie vienos iš dviejų kategorijų;
• Ranginė – tai požymio reikšmių matavimo būdas, kuriuo tyriamieji objektai arba individai gali būti sudelioti matuojamo požymio didėjimo arba mažėjimo tvarka;
• Absoliutinė;