Citologijos konspektas egzaminui

Organizmų struktūra panaši, todėl jie kilę iš vieno organizmo. Pirmieji atsirado prokariotai – neturintys savarankiško membrana atskirto branduolio. DNR (nukleoidas) yra citoplazmoje. Jie turėjo būti anaerobai, nes atmosferoje nebuvo deguonies. Apie 2 mljrd. metų prokariotai buvo vieninteliai gyvybės atstovai. Monerų karalystė. Prokariotai – bakterijos ir archėjos.
Bakteriju citoplazmos turinį skiria atrankiai laidi pl.membrana, kurią dažnai gaubia sienelė (mureinas). Ji sudaro angliavandeniai, sujungti peptidinemis grandinelemis (peptidoglikano molekules). Gramteigiamų ląstelių sienelė stora, išorėje daug peptidoglikanų. Po dažymo Gramo dažais nusidažo mėlynai ir violetiniai. Gramneigiamų peptidogliakno sluoksnis penkis kartus plonesnis nei gramteigiamųn bakterijų. Dažant įgauna raudoną spalvą (E.coli, Borellia, Salmonella Rickettsia). Antibiotikai veikia bakteriju sieneliu gamyba. Bakterijas gali dengti kapsulė (polisacharidai), padidinanti atsparuma. Bakterijų apvalkalą sudaro: pl.membrana, kapsulė, sienelė. Apvalkalo paviršiuje glai būti pilių, kuriais tvirtinasi prie kitų ląstelių konjugacijos metu. Prie paviršių tvirtinasi fimbrijomis. Judėjimą lemia baltyminiai žiuželiai (flagelinas), kurių sandara ir veikimas skiriasi nuo eukariotų. Jų skaičius padeda bakteriją priskirti tam tikrai rūšiai. Visos bakterijos turi viena ar kelias plazmides - savarankiskas žiedines DNR, mezosomas, kai kurios tilakoidus. (dauguma bakteriju vykdo anaerobine fotosinteze, kai vandenilis gaunamas is sieros vandenilio) Mikoplazmos- priklauso bakterijoms. Mikoplazmos – mažiausios gyvos ląstelės, dažniausiai ląstelių vidaus parazitai. Vieninteliai prokariotai neturintys ląstelės sienelės. Bet gali tureti kapsule. Dvigubai mažiau DNR nei kitos bakterijos. Atsparios penicilinui. Pumpuruoja, dalijasi binariškai . neturi mezosomu, tilakoidu. Melsvabakterės (cianobakterijos;melsvadumbliai) – sudėtingiausi prokariotai (gramteigiami). Fotosintetina, bet neturi plastidžių. Būdingos spec. ląstelės – heterocistos (didesnės ir neturi citoplazmos, kaupia azotą). Gali sudaryti kolonijas ar siūlus, būdinga simbiozė. Negali laisvai judėti, neturi žiuželių, blakstienėlių. Pigmentas fikocianas suteikia mėlyną spalvą. Bakterijų genetinė medž. – viena žiedinė dvigrandė DNR, genai neturi intronų, tik egzonus. RNR sintetina tik viena RNR polimerazė. Bakterijos neturi: branduolio, mitochondrijų, ET, GK, lizosomų ir fagosomų. Bakteriju lyt. procesas vadinamas konjugacija. Lyt. tipai: F- (mot.) – plazmidės neturi tam tikrų genų, F+ (vyr.) – genus turi. Piliu deka bakterijos atpazista viena kita, susidaro konjugacinis tiltelis, F+ plazmides viena dalis pereina i kita bakterija, ivyksta replikacija, F- bakterija virsta F+. Bakterijos klasifikuojamos pagal formą: kokai, spirilos, bacilos. Kai kurios bakterijos juda ziuzeliu ir blakstieneliu pagalba. Ziuzeliai - nuo membranos atsikisusios fimbrijos. Judesys rotacinis (kaip sraigto). Ziuzelis tvirtinasi prie kablio. Fimbrijos (piliai) skirti prisitvirtinti, atpazinti lasteles. Bakterijos gali sudaryti sporas.
Anksčiau archėjos buvo priskiriamos prie bakterijų. Jos buvo priskirtos prie savito domeno kai paaiškėjo, kad jų DNR ir RNR sekos bei baltymų sintezės ypatumai giminingesni eukariotams. Jos panašesnės į eukariotus, nes turi eukariotams būdingų baltymų ir tRNR, panašiai prasideda transkripcija. Archėjų sienelėje nėra peptidoglikaninų sluoksnio, o pl.membranoje yra tik jiems būdingų lipidų (tarp kai kuriu lipidu eterines jungtys). Gyvena ypač ekstremaliomis sąlygomis: pH, karštis, druskingumas. Neturi branduolio ir membraninių organoidų. Turi nukleosomas. RNR polimerazių yra kelios rūšys. Genus koduoja tik egzonai. Genetinė medž. – žiedinė dvigrandė DNR. Autotrofai chemosistetikai. Skirstomos: metanogenai – išskiria metaną, gyvena bedeguoninėje aplinkoje, halofilai – gyvena didelio druskingumo terpėse, membranoje turi chloridų siurblius, termoacidofilai – gyvena karštoje rūgščioje aplinkoje, kaip energiją naudoja sulfatus...