Balys Sruoga – XX a. įvairiapusiško talento kūrėjas: poetas, rašytojas, dramaturgas

Romanas „Dievų miškas“ priskiriamas XX a. vidurio katastrofų literatūra

„Dievų miškas“ – memuarinis lietuvių rašytojo ir poeto Balio Sruogos romanas, parašytas 1945 m. Jame atsispindi rašytojo išgyvenimai nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią B. Sruoga buvo išsiųstas 1943 m. kovą. Romanas kupinas ironijos ir pasišaipymo iš lagerių tvarkos, elgesio su kaliniais ir apskritai iš visos esamos situacijos.(Laisvės atėmimas – tai dar viena ribinė situacija, kai kartu prarandami ir namai, šeima bei tėvynė)

Atsiminimų knygoje gana glaustai aprašoma lagerio buitis, darbai, bausmės, mityba, kasdieniniai atsitikimai, kalinių ir pareigūnų santykiai, paties rašytojo ryšys su stovykloje vykstančiais dalykais, žmonėmis. Profesorius ištremiamas už tai, kas nestojo į SS eiles ir priešinosi nacistinei valdžiai. Pasakotojo laikysenoje matyti visiška asmens nepriklausomybė nuo išorinių jėgų, neįveikta dvasios galia, sutramdytas skausmas. Ši laikysena- knygos vientisumo pagrindas.

Romano pagrindinis veikėjas patenka į koncentracijos stovyklą, žiaurumas tampa jo kasdienybe, tačiau vyras jam nepasiduoda, nesmurtauja prieš kitus kalinius, jų neapgaudinėja, kaip tai daro kiti, nes jam taip elgtis neleidžia sąžinė. (Žmogus nepraranda sąžinės jausmo net ir kataklizmų sąlygomis.)

Romano priešistorė. Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga, Vilniaus universiteto profesorius, 1943 m. su kitais inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir tapo prievartos sistemos liudininku. Grįžęs iš nacių pragaro, per porą mėnesių parašė memuarus „Dievų miškas“, nes siekė išsilaisvinti iš slegiančios absurdiškos patirties. Deja, romanas, parašytas Stalino laikais, nebuvo išleistas, nes sovietinė valdžia rankraštinį tekstą kritikavo dėl nebūtų dalykų – neva autorius šaiposi iš nacių aukų, nerodo pasipriešinimo kovos. Iš tiesų Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija iš esmės buvo tokios pačios totalitarinės valstybės, žlugdžiusios bet kokią laisvą ir originalią mintį. Todėl „Dievų miškas“ pasiekė skaitytojus tik praėjus dešimčiai metų po rašytojo mirties, 1957 m., vadinamuoju „atšilimo“ laikotarpiu.

Ironijos reikšmė.