Rašto atsiradimas

Visatos amžius matuojamas milijardais metų, manoma, kad jos amžius 15 milijonų metų. Žmonijos amžius žemėje 1 milijonas metų. O žmonių bendravimo istorija matuojama tūkstantmečiais. Manoma, kad apie 20 tūkst. metų, žmonijos istorijai. Palyginti su visatos amžiumi, žmonijos bendravimo istorija yra labai trumpa. Tyrinėtojai ieškodami būdų kaip palyginti tokius skirtingus dydžius, kad jie taptų suprantami, bando juos pavaizduoti vienetais, kuriuos lengva suprasti. Taip pasielgė ir vienas visatos tyrinėtojų Karlas Seganas, kuris sudarė visatos kosminį kalendorių. Taigi milijonas žmonijos metų lyginant su visatos amžiumi telpa į Segano kalendoriaus paskutinės dienos, gruodžio 31d., paskutines dešimtasias sekundės. Lyginant su visatos amžiumi, žmonijos amžius yra labai trumpas. Lygiai taip pat galima pasielgti bandant parodyti kiek laiko trunka žmonijos bendravimo istorija. Jeigu žmonijos amžius – milijonas metų, žmonijos bendravimo istorijos amžius – 20 tūkstančių metų, pasitelkus vaizdingą būdą galima panašiai pavaizduoti. Įsivaizduokime tą žmonijos bendravimo istoriją kaip vieną parą, 24 valandas, ir tuomet pabandykime pavaizduoti svarbiausius žmonijos bendravimo dalykus. O tokiais dalykais išskiriamas, kalbos atsiradimas, rašto atsiradimas, ksilografinės spaudos atsiradimas, poligrafinės spaudos atsiradimas ir naujųjų komunikacijos priemonių atsiradimas. Taigi kalba atsirado 21:22, raštas 23:52, ksilografinė spauda 23:57:25, kiti atsiradę dalykai skaičiuojami sekundžių dalimis. Taigi žiūrint į žmonių bendravimo istoriją, tai vyko visai neseniai. Patys seniausi dalykai yra kalbos ir rašto atsiradimas, o visi kiti dalykai yra mūsų dienų reiškiniai. Dalykai pakeitę žmogaus bendravimą:

1. Kalbos atsiradimas.
2. Kaimų, o vėliau miestų įkūrimas, kuriuose susidarė palankios sąlygos bendrauti.
3. Rašto atsiradimas.

Taip per pastaruosius 10 tūkstančius metų per milijoną žmonijos gyvavimo metų tarp pirmykščių žmonių, kurie užsiėmė medžiokle ir rankiojimu atsirado piemenys. Buvo dar ir žmonių, kurie be plūgo ir gyvulių, ūkininkavo labai mažuose žemės plotuose, jie vadinami kauptuko kultūros žmonėmis. Apie 8 tūkst. metų prieš mūsų erą Irano, Sirijos, Armėnijos, Š.Afrikos srityse, kur anksčiau gyveno rinkėjai, pradėjo kurtis pirmieji kaimai. Pirmykščio kaimo atsiradimas, jo kultūrinis ir psichologinis poveikis buvo labai didelis. Jeigu genčių apimtis svyravo apie 100 gyventojų, tai kaimuose jų būdavo nuo 100 iki kelių tūkstančių. Todėl čia žmonių bendravimas suintensyvėjo. Kaupiantis įvairiai patirčiai, padidėjo poreikis ja dalintis. Kaimo žmonės keliavo ir medžiojo rečiau, jie gyveno drauge ir pradėjo kurti socialines institucijas ir gyventi pagal susitarimus. Kelių šimtų kaimo žmonėms pradėjo reikėti valdžios, jie galėjo kurti mokyklą. Kaimuose tapo svarbu savo nuosavybę registruoti. Kai prasidėjo kraujomaiša, taip pat tapo svarbu fiksuoti geneologiją. Kėlimasis į kaimus suaktyvino bendravimą, įvairių institucijų kūrimąsi ir tokioje aplinkoje formavosi raštas.

Rašto funkcijos yra dvi:

1. Komunikatyvioji arba bendravimo, žinių perdavimo;
2. Mnemotechninė arba įsiminimo.