Religinių institucijų socialinė veikla

Religiniu instituciju socialine veikla

1. Kas yra katedra?

Vyskupo sostas. Centrinė bažnyčia, centrinė šventimo vieta. Vyskupas atsakingas už tam tikrą vyskupiją, skiria kunigus, įšventina. Atstovauja religinę bendruomenę. Kiekviena vyskupija turi įvairias socialines struktūras.

2. Kokios tradicinės religinės bendruomenės ir jų ypatybės?Esminiai skirtumai elementai.

Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

1. Romos katalikai (lotynų apeigų katalikai)

Romos katalikų Bažnyčia, kaip skelbia jos mokymas, yra Jėzaus Kristaus įkurta bendruomenė, kurios vadovas yra Romos vyskupas, o žodis „katalikų“ reiškia visuotinumo aspektą.

Anot Katalikų Bažnyčios mokymo, iš pradžių Bažnyčiai vadovavo 12 apaštalų kolegija. Vyresnysis buvo Petras, tačiau po to, kai jis buvo nukankintas, valdžią ir autoritetą perėmė Romos vyskupai (juos imta vadinti Petro įpėdiniais). Romos katalikų bažnyčios pavadinimas pirmą kartą pavartotas II a. Ignoto Antiochiečio laiške smirniečiams. Katalikų Bažnyčiai didelę reikšmę turėjo 395 m. Romos imperijos skilimas į Rytų (vyravo graikų kalba ir kultūra) ir Vakarų (vyravo lotynų kalba ir Romos kultūra) imperijas, ėmė ryškėti Rytų bažnyčios ir Romos bažnyčios skirtumai.

Katalikų Bažnyčios aukščiausias vadovas – apaštalo Petro įpėdinis – popiežius (nuo 2005 m. – Benediktas XVI), renkamas Kardinolų kolegijos. Popiežius reziduoja Vatikane, čia veikia ir Romos kurija, kuri vadovauja katalikų Bažnyčios religinei, politinei ir kitai veiklai. Itin svarbiems klausimams spręsti šaukiami visuotiniai Bažnyčios susirinkimai, jų nutarimai įsigalioja, kai juos patvirtina popiežius.

1992 m. Lietuvoje sudarytos dvi bažnytinės provincijos: Kauno bažnytinė provincija (priklauso Kauno arkivyskupija, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos) ir Vilniaus bažnytinė provincija (priklauso Vilniaus arkivyskupija, Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos). Nuo 2000 m. Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos valstybės santykiai tarpukario laikotarpiu buvo tvarkomi pagal 2007 m. pasirašytą konkordatą, o antrosios nepriklausomybės laikotarpiu 2000 m. buvo pasirašytos trys specialios Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartys. Lietuvoje veikia 3 kunigų seminarijos, Katalikų teologijos fakultetas, kelios didelės vyrų vienuolijos ir daug moterų vienuolijų. Lietuvoje yra apie 2,5 mln. katalikų.

2. Graikų apeigų katalikai

Graikų apeigų katalikai arba unitai – Lietuvos ir Lenkijos valstybės stačiatikiai, 1596 m. su Romos katalikų bažnyčia sudarę Bresto bažnytinę uniją. Pagal šią uniją stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmatiką, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą.

1608–1827 m. Vilniuje unitams priklausė Švč. Trejybės bažnyčia, veikė bazilijonų vienuolynas. 1749 m. bazilijonų unitų vienuolynas buvo įsteigtas Bazilionuose (Šiaulių r.). 1795 m. unitai turėjo 30 bendrojo lavinimo mokyklų, 95 vienuolynus, prie kurių taip pat veikė mokyklos. Unijai visą laiką priešinosi Rusų stačiatikių bažnyčia. 1827–1839 m. caro Nikolajaus I dekretu visi unitų vienuolynai buvo sustačiatikinti, iš jų globos atimtos mokyklos, panaikintos bažnytinės provincijos. Unitai atsikūrė nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.

Vien Ukrainoje yra nuo 3–5 mln. žmonių, priklausančių graikų apeigų katalikams, pasaulyje 6–10 mln., tad katalikų bažnyčioje po bendruomenių, besilaikančių lotyniškų apeigų, graikų apeigų katalikai yra didžiausia liturginė grupė. 2000 m. Ukrainos katalikų bažnyčios centras persikėlė vėl į Kijevą. Tačiau konfliktas tarp graikų apeigų katalikų ir stačiatikių Ukrainoje tebesitęsia, ir tai yra viena iš kliūčių katalikų ir stačiatikių bažnyčių dialogui.

Lietuvos Rytų apeigų katalikų bažnyčios nariai buvo ir yra ukrainiečių, baltarusių bei rusų tautybės žmonės, tik labai mažai unitų yra lenkų ir lietuvių. 2006 m. Lietuvoje buvo 5 unitų bendruomenės, apie 150 aktyvių Bažnyčios narių. 1992 m. unitams grąžinta Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia. Čia gyvena ir veikia kunigai bazilijonai.