Žinduolių kraujo ir limfos formavimosi organai

Raudonieji kaulų čiulpai (Medulla ossium rubra)

Tai aktyvi kaulų čiulpų forma. Suaugusių gyvulių raudonieji kaulų čiulpai yra krūtinkaulyje, šonkaulių kauluose, slankstelių kūnuose, petikaulio, šlaunikaulio ir kai kurių ilgųjų kaulų proksimalinėse epifizėse, kur jie pripildo akytosios medžiagos ertmes. Jų griaučius (stroma medullae) sudaro susipynusios jungiamojo audinio sijos, atsišakojančios iš vidinio antkaulio (endosteum).

Vidinio antkaulio sijų tarpuose yra tinklinio (retikulinio) jungiamojo audinio (textus connectivus reticuliaris) tinklinių (retikulinių) skaidulų. Raudonųjų kaulų čiulpų stromoje yra daug kraujagyslių, osteogeninių, polipotencinių kraujo kamieninių ląstelių (DKL). Iš raudonųjų kaulų čiupų tinklinio jungiamojo audinio ir kraujo ląstelių formavimosi elementų sudarytas hempoezinis audinys (textus hemopoieticus), jame yra hemopoezinių bei kraujo ląstelių: hemocitoblastų, limfoblastų, besiformuojančių ir subrendusių eritrocitų, grūdėtųjų leukocitų, monocitų. Raudoną spalvą čiulpams suteikia pigmentas hemoglobinas. Užuomazginiai eritrocitai – eritroblastai (bazofiliniai, polichromatofiliniai ir acidofiliniai) išsidėsto kaulų čiulpų tinkliniame jungiamajame audinyje.