Kryžminimo ir grynojo veisimo metodų panaudojimas gerinant pieninių karvių selekcionuojamus požymius

Pieno gamyba ir reprodukcija yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos pieno pramonės efektyvumui ir pelningumui. Per pastaruosius kelerius metus, ūkininkai pradėjo labiau domėtis kryžminimu. Kryžminimo kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių. Veislių parinkimas ir suderinamumas kryžminimui, mišrūnų šėrimo ir laikymo sąlygos turi įtakos heterozės laipsnio pasireiškimui [1]. 2011 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. Pasaulinių genetinių resursų panaudojimas vietinių veislių gerinimui yra vienas iš efektyviausių jų genetinio potencialo gerinimo būdų [2].

Didžiausią Lietuvos pieninių galvijų populiacijos dalį sudaro Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvės [2]. Jei neteisingai pasirinktos veislės, neteisingas kryžminimo būdas ar mišrūnai yra prastai šeriami, pieno gamybos rodikliai gali būti net prastesni nei grynaveislių gyvulių. Kryžminant neprarandama pieno produkcija, jeigu naudojami aukštos genetinės vertės reproduktoriai [3].

Mišrinant galvijus tikimasi gauti teigiamą heterozės poveikį. Šis poveikis pasireiškia reprodukciniams bei galvijų sveikatingumo požymiams. Minėtieji požymiai vykdant grynąjį veisimą yra paveldimi silpnai. Vykdant mišrinimą gaunama teigiama įtaka reprodukcijos ir sveikatingumo požymiams yra stipri ir greita. Skirtingas pieninių galvijų veisles mišrinant tarpusavyje, atsiranda galimybė sukaupti visas pageidautinas savybes, savo bandoje, kuriomis pasižymi kryžminime dalyvaujančios galvijų veislės. Naudojant kryžminimą galima išvengti giminingo veisimo padarinių, gyvulius sėkmingai apvaisinti, pasirenkant geriausius bulius- reproduktorius.

Skirtingų veislių karvių pieno produkcija labai nevienoda. Gyvulių veislines ir produktyviąsias savybes galima sėkmingai gerinti tik žinant atskirų požymių paveldėjimo ir kitimo dėsningumus. Tos pačios veislės, bandos ir net iš tų pačių tėvų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vystymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Tai priklauso ne tik nuo paveldėjimo, bet ir nuo gyvulio šėrimo, laikymo ir priežiūros sąlygų įvairiais augimo ir vystymosi laikotarpiais [2].

Temos aktualumas: daugelis karvių produktyvumo ir produkcijos savybių turi nemažą ekonominę reikšmę, todėl šios savybės buvo įtrauktos į pieninių galvijų veislininkystės programą daugelyje pasaulio šalių. Norint turėti stiprią, produktyvią ir gerai sukomplektuotą bandą vien gero šėrimo ir gerų laikymo sąlygų nepakanka. Labai svarbu atsižvelgti ir į galvijų genus bei stengtis, kad palikuonys turėtų geresnes savybes nei jų motina. Tai sėkmingai galima pasiekti pasitelkus kryžminimą, tinkamai parinkus veisles, gerinančias norimas savybes.

Darbo tikslas:

Įvertinti ir palyginti grynaveislių ir mišrūnių pieninių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Įvertinti grynaveislių ir mišrūnių pieninių karvių produktyvumo (pieno kiekio, pieno riebumo ir baltymingumo (proc. ir kg)) ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius.

   
   


2. 
   

   Įvertinti ir palyginti:

   
   

1. 
   

   Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos grynaveislių ir mišrūnių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius.

   
   


2. 
   

   Lietuvos žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijos grynaveislių ir mišrūnių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius.

   
   


3. 
   

   skirtingų Lietuvos pieninių galvijų populiacijų veislių derinių mišrūnių karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklius.