Katalogas
Medicina

Fiziologijos egzamino klausimų ir atsakymų konspektas

Konspektas
34 psl. / 15229 žod.
1 atsiliepimas

Ištrauka

Epitelio ląstelės pasižymi asimetrinėmis membrano savybėmis, t.y. apikalinės (išor) membranos, kuri kontaktuoja su skysčiu, esančiu spindyje, savybės skiriasi nuo bazolateralinės (vid) membranos, nukreiptos į tarpląstelinę ertmę, savybių. Tankiame absorbciniame epitelyje, epitelinės ląstelės į spindį nukreiptoje pusėje tarpusavyje yra susijungę glaudžiomis jungtimis, kurios nepraleidžia H2O ir jonų paraląsteliniu keliu. Todėl H2O ir jame ištirpusių medž apykaita vyksta tik per epitelio membranas, pasižyminčias nevienodu pralaidumu atskiriems jonams. Na+ jonai pasyviai difunduoja pagal koncentracijų gradientą pro išorinės membranos kanalus (porus). K+ jonai difunduoja per vidinę membraną, kuri yra labai pralaidi K+ jonams, tačiau labai mažai pralaidi Na+ jonams. Padidėjus intraląstelinei Na+ koncentracijai, iš epitelinės ląstelės vidaus Na+ jonai aktyviai transportuojami, dalyvaujant Na+/K+ siurbliui, per vidinę membraną į tarpląstelinę ertmę. Na+/K+ siurblys transepitelinio Na+ jonų transporto varomoji jėga, kadangi jis palaiko mažą intraląstelinę Na+ konc ir didelę intraląstelinę K+ konc.

Kitų medžiagų (gliukozės, amino rg) transportas per epitelį labai priklauso nuo Na+ jonų transporto, pvz.: gliukozė per išorinę membraną į ląstelę patenka kartu su Na+ jonais (kotransportas), ir jos intraląstelinė koncentracija didėja. Per vidinę membraną gliukozė transportuojama iš ląstelės į tarpląstelinę ertmę palengvintos difuzijos būdu pagal konc gradientą. H2O difunduoja per epitelį pagal osmosinį dėsnį, t.y. iš tirpalo, kuriame ištirpusių dalelių (jonų) koncentracija yra maža, į tirpalą, kurioje didesnė konc.

Turinys

  • 1. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną.
  • 2. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė.
  • 3. Membraninis ramybės potencialas. Jonų pusiausvyros potencialas.
  • 4. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė.
  • 5. Veikimo potencialo plitimas nervinėmis skaidulomis.
  • 6. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu.
  • 7. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės.
  • 8. Signalo perdavimas nervo ir raumens jungtyje.
  • 9. Veiksniai, įtakojantys impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje.
  • 10. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse.
  • 11. Skersaruožio raumens susitraukimo mechanizmas. Miozino skersinių tiltelių ciklas.
  • 12. Griaučių raumenų atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika.
  • 13. Griaučių skersaruožių raumenų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai.
  • 14. Raumens susitraukimo rūšys. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmai.
  • 15. Griaučių raumenų nuovargis, jo rūšys ir mechanizmai.
  • 16. Skersaruožių ir lygiųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo panašumai ir skirtumai.
  • 17. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai.
  • 18. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse.
  • 19. Centrinės nervų sistemos (CNS) funkcinės organizacijos principai.
  • 20. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. Centrinės nervų sistemos neurotransmiteriai.
  • 21. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Antriniai signalo perdavimo tarpininkai.
  • 22. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai.
  • 23. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotoninis signalas ir jo plitimas.
  • 24. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai.
  • 25. Sinapsių savybės. Sinapsių reikšmė.
  • 26. Motorikos valdymas. Refleksiniai, stereotipiniai ir valingi judesiai.
  • 27. Refleksas. Reflekso lankas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai.
  • 28. Raumenų tonuso refleksinis palaikymas. Raumenų proprioreceptorių funkcija.
  • 29. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės.
  • 30. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų ir tinklinio darinio) vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms.
  • 31. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Pirminė motorinė zona, premotorinė zona, jų pakenkimo pasekmės. Apraksijos.
  • 32. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms.
  • 33. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai.
  • 34. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos struktūrinės ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, mazgai, mediatoriai ir receptoriai).
  • 35. Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos bei jų mediatorių poveikis į vegetacinius organus. Vegetaciniai refleksai.
  • 36. Nugaros smegenų ir smegenų kamieno reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai.
  • 37. Tarpinių smegenų (gumburo ir pogumburio) reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Pogumburio integracinės funkcijos.
  • 38. Galvos smegenų žievės reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Limbinė sistema.
  • 39. Aukštoji nervinė veikla. Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkcijų lateralizacija.
  • 40. Motyvacijos ir elgesys.
  • 41. Emocijos. Emocinės reakcijos.
  • 42. Mokymasis ir atmintis. Atminties tipai, etapai ir mechanizmai.
  • 43. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu.
  • 44. Tinklainės receptorinis laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai.
  • 45. Akies akomodacija, jos nustatymas. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija.
  • 46. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai.
  • 47. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai.
  • 48. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas.
  • 49. Binokulinis regėjimas. Erdvinis matymas.
  • 50. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Slenksčių audiometrija.
  • 51. Klausos sensorinė sistema. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys.
  • 52. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcija. Receptorių padirginimo mechanizmas.
  • 53. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui.
  • 54. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos.
  • 55. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas.
  • 56. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Jo nustatymas ir reikšmė.
  • 57. Kraujo pH ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos).
  • 58. Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė.
  • 59. Kraujo plazmos sudėtis. Baltymai, jų funkcijos. Kitos sudėtinės kraujo plazmos dalys.
  • 60. Kraujo ląstelės. Jų funkcijos. Hemoglobino funkcijos.
  • 61. Pirminė ir antrinė hemostazė. Kraujo krešėjimas ir jame dalyvaujantys faktoriai.
  • 62. Kraujo grupės. Rezus faktorius. Kraujo perpylimas.
  • 63. Širdies elektrinis aktyvumas. Pagrindinio širdies ritmo vedlio automatizmo joninis mechanizmas.
  • 64. Širdies automatizmo gradientas ir jo reikšmė. Elektrinio jaudinimo plitimas širdyje. Elektrokardiografija.
  • 65.Elektromechaninis ryšys miokarde.
  • 66. Spaudimo ir tūrio kitimai širdies ciklo metu. Fonokardiografija.
  • 67. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacija. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai.
  • 68. Nervinė širdies veiklos reguliacija.
  • 69. Humoralinė širdies veiklos reguliacija.
  • 70. Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija.
  • 71. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai.
  • 72. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose.
  • 73. Nervinė ir humoralinė kraujo apytakos reguliacija.
  • 74. Humoralinė kraujo apytakos reguliacija.
  • 75. Kvėpavimo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo rūšys.
  • 76. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometrija, spirografija.
  • 77. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis.
  • 78. Dujų apykaita plaučiuose ir audiniuose. Kvėpavimo dujų pernešimas kraujyje.
  • 79. Nervinė ir humoralinė kvėpavimo reguliacija.
  • 80. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis - akis. Redukuota akis.
  • 81. Virškinimas burnoje. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrimas ir jo reguliacija.
  • 82. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė ir išsiskyrimo reguliacija.
  • 83. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė.
  • 84. Kepenų funkcijos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė.
  • 85. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrecijos reguliavimas.
  • 86. Storųjų žarnų reikšmė virškinime. Defekacija.
  • 87. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai.
  • 88. Inkstų funkcijos. Inkstų struktūrinis ir funkcinis vienetas.
  • 89. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtracija.
  • 90. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono vamzdelių funkcijos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai.
  • 91. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui.
  • 92. Šlapinimosi mechanizmas.
  • 93. Inkstų veiklos reguliacija.
  • 94. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai.
  • 95. Pogumburio ir posmegeninės liaukos ryšys. Hipofizės hormonai.
  • 96. Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai, jų vaidmuo organizmo adaptacijoje.
  • 97. Skydliaukės hormonų vaidmuo.
  • 98. Kasos endokrininė funkcija, hormonų reikšmė angliavandenių apykaitai.
  • 99. Lytinės liaukos. Vyriškieji ir moteriškieji lytiniai hormonai, jų reikšmė.

Reziumė

Autorius
delfina
Tipas
Konspektas
Dalykas
Medicina
Kaina
€3.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 16, 2015
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
34 psl.

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
Naudojami trumpiniai turėtų būti pateikti atskirai, nes ne visi yra paaiškinti ir suprantami.

Ne tai, ko ieškai?

Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų

Susiję darbai

Peržiūrėti
Atsisiųsti (€3.63)