botanikos egzamino konspektas

Smulkių lašelių pavidalu kaupiami ląstelėje (citoplazmoje, plastidėse, vakuolėse). Sudaro glicerolis + riebalų rūgštys. Pagrindinės riebalų rūgštys: linoleno (omega-3), linolo (omega-6), oleino (omega-9).Randami augalo sėklose, stiebuose, šakniastiebiuose. Jie yra skysti ir vadinami aliejais. Kieti yra tik kokoso palmių ir kakao sėklų aliejai. Aliejai valgomi, naudojami technikoje, dažų, lakų, tepalų pramonėje. Kai kurie naudojami kaip vaistai. Žaliava ląstelinėms membranoms, nes įeina į jų sudėtį. Linų sėmenų (yra fitoestrogenų, antioksidantų, omega-3 ir omega-6, riebalų 25-32%) Alyvuogių (mažai omega-3 ir omega-6, daug omega-9, oksiduojasi ypač aukštoje temp.) Saulėgrąžų (iki 50% aliejaus yra sėklose, iš išspaudų gaminama chalva)Kiti aliejai: kukurūzų, sojų, dygminų, moliūgų, vynuogių kauliukų, kanapių, ricinų (0,02g žmogui mirtina dozė)...Riebaliniai intarpai augalų ląstelėse yra kaupiami skystu pavidalu ir vadinami aliejais. Riebalai kaupiami kaip paprasti lipidai skirstomi į :1) Paprastusius (glicerolis+riebiosios rūgštys)2) Sudėtinius (be riebiųjų rūgščių turi ir kitų medžiagų. Pvz: fosfolipidų, kurių gausu membranose)Riebalai (paprasti [gilerolis+riebiosios rūgštys]: nesočiosios r. r. – aliejai, sočiosios r. r. – taukai; sudėtiniai [2 ar 1 r. r. pakeičiama H3PO4 ar kt. (lipidai, vaškai...)]);Riebalai apsaugo nuo nušalimo, sintetinami lipidai, kurie įeina į membranos sudėt, taip pat yra energijos šaltinis trūkstant angliavandenių.