Odos fiziologija

Keratinizacija

• Oda yra sudėtingos sandaros organas, užtikrinantis išorinės aplinkos ir organizmo vidaus ryšį.Joje vyksta įvairiapusiški, dinaminiai tarpusavyje susiję procesai, kurie iš vienos saugo organizmą nuo neigiamos išorinės aplinkos poveikio, o iš kitos pusės sustiprina teigiamą išorinių faktorių veikimą.


• Tarp odoje vykstančių biocheminių procesų mums svarbiausi yra keratinizacija ir melanogenezė


• Keratinizacija – odos ląstelių senėjimas ir mirtis, kai šio proceso pasekoje susidaro negyvas baltymas keratinas ir riebalai. Keratinizacija vyksta tik daugiasluoksnyje odos epitelyje.Epitelio pamatiniame sluoksnyje yra ląstelės – tonofilomentai.Tonofilmentai, kildami link dygliuotojo ir granulinio sluoksnio, keičia savo formą: jie pamažu plokštėja, tampa panašios į siūlus ir kartu su karatonialitinėm granulėm sudaro ląstelės medžiagą.


• Vykstant tokiam ragėjimo procesui, kitos ląstelių dalys sunyksta.Susidaro keratinas, kurio molekulė turi amino rūgščių, cistiną ir cisteiną.Šios amino rūgštys yra sujungtos polipeptidine grandine, kuri atspari proteolitiniams fermentams ir hidrolizei. Tik nagų ir plaukų keratiną,kuris turi daug sieros gali suardyti proteolitiniai fermentai.


• Naujų gyvų nesuragėjusių ląstelių sluoksnis slepiasi po mirusių senų suragėjusių ląstelių sluoksniu. Šios suragėjusios ląstelės turi baltymą – keratiną. Keratinas turi kietą struktūrą ir netirpsta vandenyje, tačiau išbrinksta nuo vandens ir suminkštėja. Keratinas yra ideali dengiamoji medžiaga ir pagrindinė odos, nagų ir plaukų raginė struktūra.


• Keratinui yra būdingos tokios savybės, kaip elastingumas, tamprumas ir šilumos pralaidumas. Ploniausios riebalų plėvelės ir keratino sluoksnių derinys odos paviršiuje padaro odą beveik atsparią vandeniui


• Bazinio sluoksnio ląstelės nuolat dalijasi, todėl keratinizacijos procesas vyksta nepaliaujamai.Dėl ląstelių dauginimosi vyksta nenutrūkstamas ragėjančių ir mirštančių odos paviršiaus ląstelių pasikeitimas naujomis, jaunomis ląstelėmis.Naujos ląstelės stumia link odos paviršiaus senas ląsteles, kurios, palaipsniui įgydamos kubo, rombo formos, galop tampa plokščiom. Suragėjusios, be branduolių ,plokštelių formos ląstelės palaipsniui atsiskiria nuo odos paviršiaus. Toks epidermio ląstelių distrofijos procesas tęsiasi visą gyvenimą.


• Nors keratinizacija vyksta nepertraukiamai, tačiau turi savo cikliškumą. Nuo pamatinio epidermio sluoksnio ląstelės atkrenta du kartus dienoje:anksti ryte ir iškart po vidurdienio. Pilnas keratinizacijos ciklas trunka 28 dienų.


• Keratinizacijos proceso metu susidaro apsauginė – riebalinė odos plėvelė.Ji dengia visą paviršinę odą.Kai kuriais patenka ir tarp mirusių paviršinio sluoksnio ląstelių, kai tarp ląstelių nebėra tvirtų ryšių.Ši plėvelė apsaugo keratiną nuo meceracijos, nes neleidžia taip greit išgaruoti drėgmei nuo keratinizuotos ląstelės.Apsauginės plėvelės funkcionavimui reikšmės turi aplinkos temperatūra:šiltu laiku odos riebalai gerai išsilieja odos paviršiuje, o vėsiu metu laikosi paviršiuje