Pajamų kreivė konspektas

Palūkanų norma (interest rate) – tai mokestis už pasiskolintą pinigų sumą tam tikram laikotariui, išteikštas procentais nuo skolintos sumos.

Paprastosios palūkanos (simple interest) – tai palūkanos, kai skolos mokestis skaičiuojamas tik nuo pasiskolintos sumos.

Sudėtinės palūkanos (compound interest) – kai mokestis konkrečiam laikotarpiui skaičiuojamas nuo pasiskolintos sumos pridėjus palūkanas, priskaičiuotas ankstesniais laikotarpiais.

Dauguma autorių nurodo keturis pagrindinius faktorius, nulemiančius palūkanų normos, mokamos santaupų turėtojams, dydį. Tai:

- gamybos galimybės – susijusios su verslo sąlygomis: kuo daugiau verslininkas tikisi uždirbti skolinto kapitalo pagalba (t.y.kuo didesnė laukiama kapitalo grąža), tuo didesnę kainą jis pasirengęs už jį sumokėti.

- vartojimo arba taupymo pasirinkimas – jeigu santaupų turėtojai yra labiau linkę į dabartinį vartojimą, o ne į taupymą, tuomet rinkos palūkanų norma yra aukštesnė.

- rizika – kuo mažesnė tikimybė, kad investuotos lėšos bus grąžintos kartu su visa palūkanų suma, tuo didesnė bus nustatyta palūkanų norma.

- infliacija – jeigu laukiamas infliacijos tempų augimas, palūkanų normos kyla, kadangi inves-titoriai nori išvengti savo pinigų nuvertėjimo.

Nominaliąją skolos vertybinių popierių palūkanų normą k sudaro tokios sudėtinės dalys:

k = k* + IPt +DRK + LP + MRP

kur:

k - nominali palūkanų norma;

k* - reali palūkanų norma;

IPt - infliacijos priedas;

DRK - nemokumo rizikos priedas;

LP – likvidumo priedas;

MRP – laiko rizikos priedas.